Mūsų valstybės

 

Latvijos istoriniai-etnografiniai regionai

 

Latvijoje yra penki etnografiniai regionai: Kuršas (Kurzeme), Vidžemė (Vidzeme), Žiemgala (Žemgala, Zemgale), Aukšzmė (Augšzeme, Latgala, Sēlija).

Istorikai išskiria tik tris Latvijos regionus, tai yra istoriškai susiformavusius istorinius-etnografinius regionus (kultūrvēsturiski novadi) – Kuršą (į kurio sudėtį įeina Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė), Vidžemę ir Latgalą.

Taigi istorikai nelinkę kaip atskirų regionų išskirti Kuršo, Žiemgalos ir Aukšžemės (Sėlos) nes šių trijų etnografinių regionų teritorijoje 1561–1795 m. buvo Kuršo kunigaikštystė, o vėliau, kai dalis Latvijos perėjo Rusijos žinion, čia buvo Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais.

Tris Latvijos istorinius-etnografinius regionus simbolizuoja ir trys žvaigždės, esančios Latvijos herbe.

Latvijos teritorijoje senovėje gyveno lyviai. 1991 m. vasario 4 d. Latvijos valdžia priėmė rezoliucija, kuria nurodoma, kad tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose (šiauriniame Kurše) įkuriama speciali teritorija, turinti lyvišką pavadinimą – Livõd Randa (liet. – lyvių pakrantė). Tai valstybės saugoma anksčiau buvusi lyvių apgyventa kultūros ir istorijos teritorija. 1991 m. kovo 19 d. Latvijoje lyviai kartu su latviais oficialiai pripažinti kaip Latvijos autochtonai. Latvijos valstybė remia lyvių kalbos ir kultūros puoselėjimą.