Turistų traukos centrai

Neringos miestas: Nidos gyvenvietė

Neringos miesto savivaldybė http://www.neringa.lt
Neringos miesto gidas http://www.neringoje.lt
Kuršių nerijos nacionalinio parko interneto svetainė http://www.nerija.lt
Neringa. Oficiali turizmo informacijos svetainė http://www.visitneringa.com

Danutės Mukienės nuotraukose: Nidos miesto vaizdai, bažnyčios , kapinės, vėtrungės, Kuršių marių krantinė, kopos, jūra
Nida Nida – Neringos miesto centrinė gyvenvietė. Ji yra Kuršių nerijoje, pusiasalyje tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Neringos miestas įkurtas 1961 metais. Be Nidos, jam priklauso ir kelios kitos Kuršių nerijos gyvenvietės–  Juodkrantė, Pervalka, Preila. Miestas tęsiasi apie 50 kilometrų. Iš viso čia dabar gyvena apie 3 tūkst. nuolatinių gyventojų.   Svarbiausi faktai ir datos Kuršių nerija susiformavo daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų. XIII a. vid. Kuršių nerijoje gyventojai pradėjo kurtis, laikotarpiu, kai čia Kryžiuočių ordinas pastatė kelias ordino pilis, iš kurių  svarbiausioji buvo Rasytė (Rossitten, dab. Ribačij). Manoma, kad tuo metu čia gyveno sambiai ir kuršiai 1253m. 1328m. Klaipėdos (Memelio) komturija tapo pavaldi Prūsijos Ordinui. Tuo metu nustatyta Klaipėdos (Memelio) - Sambijos komturijų riba galutinai padalijo Kuršių nerijos pusiasalį į pietų bei šiaurės dalis (iki šių dienų ji išliko mažai pakitusi). XIV a. greta pagrindinio Kuršių nerijos kelio pradėjo formuotis gyvenviečių tinklas, kuris kito kartu su tranzitiniu keliu. XIV–XIX a. vid. Kuršių nerijos gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba. XV–XVI a. sandūroje Kuršių nerijoje apsigyveno kuršiai. XV a. visa Kuršių nerija buvo apaugusi žaliais medžiais. 1525–1701 m. Kuršių nerija buvo Prūsijos hercogystės dalis. 1629–1635 m. nerijoje šeimininkavo švedai. XIII a. pab. – XIX a. pr. Kuršių nerijos gyvenimui itin didelę įtaką darę tranzitinis nerijos kelias, kuris  jungė Karaliaučių, Klaipėdą, Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą. Šiuo keliu yra keliavęs ir Rusijos imperatorius Petras I, Prūsijos karalienė Luizė,  prancūzų enciklopedistas Didro, daugelis kitų iškilių ano meto žmonių. 1701–1871 m. Kuršių nerija priklausė Prūsijos karalystei. 1757–1762 Kuršių nerija priklausė carinei Rusijai. XIX a. vid. Kuršių nerijos gyvenvietėse pradėtas plėtoti turizmo verslas. 1860–1890 m. Juodkrantėje veikė gintaro kasimo bendrovė W. Stantien & M. Becker. 1871–1918 m. Kuršių nerija buvo Vokietijos imperijos sudėtyje. XVIII a. vid. buvo iškirsta didelė dalis kuršių nerijos miškų, nesutvirtintas smėlis, kopos pradėjo slinkti ant pusiasalyje buvusių gyvenviečių, link Kuršių marių. Anot istorikų, Kuršių nerijoje yra 14 užpustytų kaimų. XVIII a.pab. – XX a. pr. Kuršių nerijoje vietiniai žmonės, vadovaujami miškininkų, jūros pusėje suformavo apsauginį kopagūbrį, apželdino slenkančias kopas. Šiems darbams čia vadovavo, juos inicijavo S. Børn, S. Lilliethal, tėvas Gotlibas Dovydas ir sūnus Georgas Dovydas Kuwert'ai bei keletas kitų. 1918–1923 m. Klaipėdos kraštas, taip pat ir šiaurinė kuršių nerijos dalis buvo Prancūzijos protektoratas. 1923–1939 m. Klaipėdos kraštas, taip pat ir Kuršių nerija prijungta prie Lietuvos. 1939–1945 m. Klaipėdos kraštas, taip pat ir Kuršių nerija vėl atsidūrė Vokietijos imperijos sudėtyje. 1945m. Klaipėdos kraštas, taip pat ir Kuršių nerija atiteko Sovietų sąjungai.  1960 m. įsteigtas Kuršių nerijos kraštovaizdžio (landšaftinis)  draustinis. 1961 m. įkurtas Neringos miestas, kuriam suteiktas respublikinio pavaldumo statusas. 1966 m. įsteigtas Kuršių nerijos kraštovaizdžio draustinis su specialiu režimu. 1968 m. parengtas pirmasis kompleksinis Neringos generalinis planas. 1976 m. patvirtinti Kuršių nerijos tvarkymo nuostatai. 1976 m. Kuršių nerija paskelbta valstybiniu miško parku. 1979 m. parengtos kompleksinio Neringos generalinio plano pataisos. 1986 m. įsteigtas gamtinis nacionalinis parkas „Kuršskaja kosa“   Rusijos  federacijoje.              1991 m. įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. 1992 m. patvirtinti laikinieji Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. 1994 m. patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema   (generalinis planas).                 1995 m. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai. 1996 m. įsteigta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 1997 m Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Neringos herbą 2000 m. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.