Tradicijos ir papročiai

Tēp rokoujės īlakiūs

ABRAKS – duonos riekė.
ABRINIEUS – iš medžio išskobtas indelis su antvožu.
ABRUOZDS – veidas, šventųjų paveikslas.
ALOŽNA – išmalda.
APARA – virvelė.
APIERAVUOTĖ – aukoti.
APīRIEKĖMĖ – abišalė.
APLUOKS – aptvaras gyvuliams suvaryti.
ARDā– jaujos kartys, ant kurių stato džiovinamus linus.
AUTā – audeklo gabalas kojoms apvynioti.
BABKA – dubenyje keptas saldus pyragas.
BABKAS IAPā – lauro lapai.
BALKIS – sija, storas rąstas.
BLIEKA – skarda.
BRYZOS – siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas.
BURKA – didelis milinis apsiaustas.
BURNUOSOS – storas apsiaustas.
ČIURNIS – pirštinės, kojinės dalis prie riešo.
DYVYTĖIS – stebėtis.
DOUBA – duoba, jauja.
DRUOBYNAS – kopėčios.
DRUOBOLĖ – paklodė.
DRŪŽELĖ – dryžis, ruožas, juostelė.
GARNITUORIOS – eilutė, kostiumas.
GARV1LKIS – skylė garams išleisti.
GEMBĖ – medinis ar geležinis kablys sienoje.
GRABS – karstas.
GRAŽUOTĖ – grasinti.
GRYŽOLĖ – kelios susuktos linų saujos.
GŪNĖ – audeklo užtiesalas, naudojamas kaip apklotas ar pašarui nešti.
JUOVALS – kiaulių ėdalas.
IŠRIEDYTĖ – paliepti, nurodyti.
KAISTĖ – uždėti vilti valgį. m
KALVARATS – verpimo ratelis.
KAMARA – virtuvė.
KARTĖS – ilgas plonas medis.
KAZALS – gegnė.
KĖNGĖ – gelžinis kablys, įkaltas durų staktoje.
KĖRVAMALKĖ – kirviu kirstų smulkių medžių krūva.
KLEBETS – senovinio prietaiso durims atidaryti spaudžiamoji plokštelė.
KLIUOSOS – lempos gaubtas.
KOKNĖ – krosnis.
KRAPYIA – šlakstyklė.
KRESNAS – spirgai.
KOSKELĖ – skarelė.
KUŠKIS – kuokštas.
KŪTĖ – tvartas.
KUTUOSā  – kutai
KEVALS – kiaušinio lukštai.
IAKUNKA – molinis indelis švęstam vandeniui laikyti.
LAUPYTĖ – laužyti kepalo pakraščius.
LĖKTUORIOS – žvakidė.
LEPENĘ – per tvorą iškišta lentelė, pastatyta ant pagaliukų.
LĖIPTS – lieptelis.
MAGLIAVUOTĖ – lyginti, minkštinti audinius.
MALKA – krūva.
MENTĖ – geležinis kastuvėlis bulvėms kasti.
MINKYTOVĖ – gelda duonai minkyti.
MOLDELĖ – iš vieno medžio išskobtas indas.
MAŽUTKA – moteriška palaidinė.
OŽYS – dvi poros kryžmai sukaltų ir skersai sujungtų pagalių.
PADS – plūktinė klojimo asla, grendymas.
PAKRUOSNĖ – pirtis.
PANTS – javų, šieno šalinė.
PAPINTIS – duonos kepalo kampelis, galas.
PEČIUONĖ – įdubimas, skylė krosnies šone, į kuria dedami daiktai.
PETELNE – keptuvė.
PILIPUONā  – tulpės.
PUODE – krikšto vaikas.
PRYGRINDS – prieklėtis.
PRYKALKA – prieskrynis.
PRYŠININKĖ – žemaičių trobos galas, kur dažniausiai gyvendavo karšinami žmonės.
PRUOČKA – skalbėja.
PUNDS – ryšulys.
RAKONDā – virtuvės rykai, indai, įrankiai.
RASALS – skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai.
RĄŽOS – susidėvėjusi virbų šluota.
REJĖ – pastatas, kuriame džiovinami linai arba javai.
RUZVELKIS – maniežas, transmisija sujungiamas su kuliamąja ar kita mašina.
RATAVUOTĖ – gelbėti.
RAZINKā  – razinos.
SIEDNYNKS – čiužinys.
SKABYTE – skinti.
SKĖIDRA – drožtinė lentelė stogui dengti.
SKĖIA – pliauska.
SKUOTERTĖ – staltiesė.
SKREITS – sterblė.
SKUPIČIERIOS, SKŪPAČIOS – šykštuolis.
SKŪRA – oda.
SMELČIOS – lydyti kiaulienos taukai.
SPYRē – kopėčių skersiniai.
SVĖRTĖS – prietaisas vandeniui iš šulinio pasemti.
STAKTA – į sieną įstatomi rėmai durims arba langams.
ŠERē – kiaulės plaukai ant keteros.
ŠIEPS – spinta.
ŠYBERIS – kaištis krosniai ar garų išleidėjui (garvilkiou).
ŠPIKIERIOS – patalpa klėtyje, kurioje laikomi drabužiai, kraičio skrynios.
TINTOVā  – įnagis dalgiui plakti, tinti.
TRĖKUOJIS – apskrita trijų kojų geležinė padėkle puodui padėti.
TŪBā  – veltiniai.
UKNUOLē – vinys pasagoias prikalti.
ULīČĖ – keliukas į sodybą.
UŽDORALIS – patalpa už durų.
UŽNARVIS – mezginio pradžia.
VAGIS – kablys, ant kurio kas nors kabinama.
VANTA – lapinė šluota, kuria vanoja-masi pirtyje.
VARVALIS – lydyti ruonio, banginio taukai, skirti batams tepti.
VELNUONĖ – didelė, iš vilnonių siūlų austa skara.
ŽEKIETS – tnimjkis moterų rūbas, švarkelis.
ŽIUŽIS – susuktų šiaudų pundelis.
ŽVARBIS – šaltukas, šiurpulys.

1993 metās Ylakiū iniestelie ožrašė Miltenienė Emilėjė