Lietuvos
kulinarinis paveldas
Žemaitiu posmarškuonė
kuošė
Endriekātė Regina ėš Palonguos
Tėktaa toriekėt kontrybės skaityte lig galą... Keta
karta, kumet maskuotis pargryža par karą mumis užgruobtė,
1944 metu spalie, neožėlga ėšejė kamėndanta isakyms --
vėsė Palonguos žmuonės par 12 adynu tor ėš Palonguos
ėšsėkraustytė avakacėjė tataa. Kū darysi -- pryš valdė
nepašuokiniesi, kaap varlie pryš dalgi. Tad omžėnaatilsi
tievalis, nabatmėno ėš kor gavės arklį pakinkyta i
šlajės, sokruovė kas telpa i tas šlajės ėr mumis, tris
vaakus. Vo pats so mamalė ejė piestiuoms. Laikiem
karvelė toukart, tad prirėšta ejė lygee. Ėšsėkraustiem
pri tieva bruolė Bladė i Sklypėninku kaimą, dar
Palestina vadinama teik žemė bova lekontiasis smėltis.
Kelsnaėlgs kuokėi trys kėluomėiteree. Nusėkraustiem,
vo tėnanū patiūvakū dešim, tėktaa pats dėdiasis Prūsus
tarnava ož vaiki kėtė vėsė nomėj. Ba anū dar besanti
tieva sesou Juzepa so ketorees vaakaas ėr so sava
žmuogom. Tuos vėitas tabova nateep daug: dvė truobas,
kamara ėr koknė, Paskou važiouk nomėi, sosėkrauk manta,
perą (vaakus tataa), Hcarvelė ė r atgryžk
paržėimavuosem. Karvelee pašarą ožteks
ėrpatysprasėmaitinsemšeepteep.Prikėbsi pri ūkė darbu,
valdee gėrės miediu privuolė pagelbiesi atdoutė, ėr,
dous Dėivalis, solauksem pavasarė. Tataa teep keta karta
bova ~ pėrma syki žmuogo matydams senasis Salys davė do
dėdliausius kaap smakus arklius, apžielusiuoms kuojuoms,
šlajės naskundė ėr namėslėjė, kad apgaus. Teep mes jau
kėtnosdėinuos vakarė atsėdūriem pri Salė. Davė mums
geroujė truoba ėr alkerio. Alkierios bova šalts, bet
padiejėma bova daug. Sotėlpuom poikiausee. Tame
alkieriou stuoviejė dėdėlee poikės geltuona medė
lentynas. Bova anuos ožrakėnamas ėr so stėklaas, pelnas
vėsuokiausiukningu.Vo jau dėdėlee bovau pasėėlgosi
kningelė paskaitytė. Tad vėina dėina nabėštoriejosi
paklausiau Salienės, kas tėn duo kningas stuov. Ana
rokou: -- Če mona sūnelė pruopesuoriaus kiaulėnės
bolvelės ropotelės. Tad vėsė, kas gyvs galės, liuobam
priskostė dėdeli katėla ėš vakarą kas tėn ryta meta
terliuosės! Vo dabar tomsie ryta meta Kamšė ožkor ogni
ir praded vertė kuošė. Vondėns ontpėl daug, ropotės
liuob būs geraa apsemtas. Kaa anuos liuob ėšvėrs. oždies
dongtiontkatėla, tū vondėni nusunks i keta katėla,
pastatys ont ognėis, vo ruopės grūs so mėntorio pakol
nablėks cielū, vėsas pavers i vėina kuošė. Toukart kels
katėla so ruopiems ont ognėis, sopėls tū vondėni, kor
ruopės vėrs,diesdroska, geraaėšmaišys ėrpradies i tou
skysta bolvynė berte rogėnius soumalėniusmėltus,veiziedama,kadmėltaa
nasošuokto i konkuolus, ėr kad kuošė būtom skysta
baverdont mėltaa ėšsėpot ėr kuošė ėšeet gera. No ėr
liuob Karusė maišytė kuošė so mėntorio (keta karta so
medėnio dėdelio šaukšto), kad neprisvėltom ėr kad
būtom ėšdėrbta geraa, vo aš žabus i ognikėšo, teep, kad
pardaug navėrtom. Vo kuošė taškuos kol skysta tabier
kaap kuoks kor liuobam vertė vėralus, valgytė ėr šeep
darbus dėrbtė. Kaap nuori teep rokouk dvėdešim dvė
galvas. Tėktaa karą laikė niekam ni mėslės nabova
vuožavuotėis ar zystė. Ėr išejė nu maskuolė valdiuos
prisakyms vėsėms vyrams lig 45 metu ožsėmeldoutė pri
karė nė komisarą, katros bova Salontūs. Če jau nieką
nepapūsi, ėr išejė vyru būrys i Salontūs. Kaap banuori,
apie 45 kėluomėitėrius žėimuos laikė par snėigus po
Kaliedu. Dėina trumpa (yr sakuoma, ka tėktaas po trėjū
Karalių dėina pratyst par gaidė žingsni). Tad anėi lig
sotemstont tėktaa priejė Kalnali. Če pat yr ėr Reketės
suoda. Vyraa tėn pasėprašė i nakvynė. Mona tievalis
prisėprašė pri Salė (kaap paskou gavuom žėnuotė, i
pruopesuoriaus kalbininką Salė Ontuona tievėškė).
Senasis tievelis Salys bova nagalings ėr daugiau
luovelie liuob golėnies, vo muotėnelė dar bova mitri,
vedė vėsa gaspaduorystė. Dar bova somdyta merga Karusė.
Senasis Salys ėšklausėniejė mona tievali, kas ons tuoks
yr, ėš kor ėr dėl kuo i tus Salontūs naktėis laikė
braižuos. Tievalis apsakė vėsus sava avakacėjės vargus.
Salys ėr rokou: Žėnaa, Jūzapaa, imk mona komelės,
dvėkinkės šlajės ėr rytuo ryta važioukėt i tus Salontūs
ožsėmeldoukėt.
Salė Ontuona bėbliuotekasokrauta. Kažėn ar būsi teik
muokyta, kad kū nuors suprastomi. Sakau, kad aš muoko
skaityte dėdėlee geraa, vo rasint, kas nuorėntaas yr ėr
diel monės parašyta. "Geraa,-- rokou ana,-- še tavėi
raktieli, pajiemosi kninga paveiziek ėr padiek i tou
pate vėita. Vo jee kū rasi skaituoma, ėr monėi
paskaitysi." Teep aš parskaitiau lietovėškas
krestuomatėjės apsakymelee bova vėsu mūsa žėnuomu
rašytuoju: ėr Žemaitės, ėr Vaižgonta, ėr Valončiaus, ėr
Krievies, ėr vėsu kėtū (kū če ėr beismėnavųosi). Tas
monėi dėdeliausee pateka, vo pritėka kaap šonėi vuotegs.
Pri Salė kuožna vakarą liuobam skostė ruopės
posmarškuonee kuošee. Ruopelės nedėdlės, kiaulėnės,--dėdiuosės
ėšrabavuojė maskuolee. Mums besont vėina nakti ligo
nakvynee ėsėprašė tuokei kaap ėr kareivee. Rokavuos anėi
maskuolėškaa. Vo nakti atiemė ėš gaspaduoriu klietėis
raktus, ėšpylė vėsas mėigas, kas babova palėkė, ėšnešė
nu aukšta lašėnius (pryš Kaliedasbova kiaulė pjauta),
dabaa vėina gyva kiaulė pasėgruobė, sodiejė vėskū i
tuoki kledarą grūzavika ėr, prisakė tylietė (vo
nušaus!), ėšvažiava. Dėdėlee bovuom ėšgondintė, bet
nepasėskūsi karą laiks. Tataa babova lėkosės
tėktaaognėkalnis. Jau žėnuojau, kas tas Vezovėjos yr,
tad monėi liuob ėšveizietė verdonti kuošė lygo lava.
Pasakiau Karusee, ta tėktaas ėšsėčydėjė ėr saka:
Vaakali, kol kuošė ėšverdi, devynė prakaitaa ėšmuš ėr po
lėižovio šlapee yr. Kaa vers kuošė, Karusė ronkas liuob
apsėvyniuos so noušokėnio abrūso, kad nanopokšto nu
kuošės taškymuos. Ėšvėrusi liuob tųjau sopėltė kuošė i
muolėnidėdėlibliūda, ondiesdongti, tėk palėks plyšį kad
kuošė "neapsėmyžto" (teep liuob sakys). Tujau padėrbs
merkė ėš lašėnieliu so cėbolelė pakepintu, dar smetuona
liuob idies, padėrbs kuošės bliūda vėdorie doubė, sopėls
merkė ėr dies ont stalą. Vėsė liuobam sosiestė valgytėė
so medėnees šaukštaas ėšvėina bliūda tėktaas pėina saldė
ar rūgsta kuožnos toriejiem sava poudelie. Vo skanybė!
Ėr nojau seilė tyst... Jee mėslėjėt, ka maloujo,
parabavuokėt patys. Aš tad- tonkee vėn verdo
posmarškuonė. Kaa prisėmėno tus laikus, omžėnatėlsi
sokalbo ėr ož Saliu dūšelės.