Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Rokiškis

• Rokiškis – Panevėžio apskrities rajono centras šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, nuo Vilniaus nutolęs 156 km. Čia – buvusi sėlių žemė. Rajone – apie 40 690 gyventojų (2005-01-01 duomenys), iš jų daugiau kaip 92 proc. – lietuviai.
• Rajonas prigludęs prie Latvijos Respublikos pietrytinės dalies ir ribojasi su Daugpilio, Jakabpilio ir Aizrauklės rajonais. Su Daugpiliu, kaip ir su apskrities centru Panevėžiu, Rokiškio miestą jungia geležinkelis1.
• Rokiškio rajonas – vienas iš labiausiai urbanizuotų Lietuvoje. Tuo pat metu čia labai graži ir įvairi gamta, įdomus kraštovaizdis. Didelius plotus užima Suvainiškio, Apūniškio, Salagirio miškai. Dideli plotai rajone įeina į Jankūnų geomorfologinio, Notigalės, Patriošiškio, Suvainiškio pelkių, Kumpuolių hidrologinį, Čedaso ežero europinės reikšmės ornitologinį draustinį, 1992 m. įsteigtą Sartų regioninį parką.
• Rokiškio rajone – 62 tvenkiniai, 99 ežerai. Žymiausias ir vienas didžiausių Lietuvoje – Sartų ežeras, ant kurio kiekvieną žiemą vyksta tradicinės žirgų lenktynės. Rajono teritoriją yra išraižiusios 42 upės.
• Paskutiniais metais daugiau kaip 30 proc. rajono gyventojų užsiima didmenine ir mažmenine prekyba. Toliau rajone plėtojama pramonė, žemės ūkis.
• Rajone – apie 300 nekilnojamųjų kultūros vertybių, tarp kurių yra 27 piliakalniai ir pilkapiai, 19 bažnyčių ansamblių, 17 buvusių dvarų sodybų.
• Rokiškio Nepriklausomybės aikštė – vienas iš raiškiausių ir vertingiausių klasicistinės urbanistikos paminklų Lietuvoje.
• Vienas iš labiausiai lankomų kultūros paveldo objektų rajone – 1932 m. Kraštotyros draugijos iniciatyva įsteigtas Rokiškio krašto muziejus, įsikūręs Rokiškio dvaro rūmuose. Pirmasis šio muziejaus direktorius buvo mokytojas Petras Bliūdžius. Dabar šiame muziejuje saugoma daugiau kaip 70 tūkst. eksponatų. Obeliuose ir Kriaunose veikia šio muziejaus padaliniai. Papildomai rajone dar veikia apie 20 nevalstybinių muziejų. Iš jų populiariausi – Tunaičių, Bajorų kultūros namų lėlių, Aukštaičių akademijos Raganų ir keletas kitų.
• Rokiškyje yra vienas gražiausių Lietuvoje neogotikos ansamblių, kuriam priklauso Rokiškio šv. Mato, Jūžintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, buvę grafų prekybos rūmai.
• Iš Rokiškio krašto yra kilę, su šiuo kraštu susieję nemažai rašytojų. Tai Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (Žmona), Liudas Dovydėnas, Matas Grigonis, Alfonsas Keliuotis, Jonas Lapašinskas, Antanas Strazdas, Rimantas Šavelis, Paulius Širvys, Antanas Vienažindys ir keletas kitų. Tarp aktorių, kilusių iš Rokiškio krašto, plačiai žinoma Monika Mironaitė, Ona Kurmytė, Napoleonas Nakas, Vaiva Mainelytė, Ferdinandas Jakšys, Ramūnas Rudokas ir daugelis kitų. Rokiškyje gyveno, mokėsi muzikai Juozas Gruodis, Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, dainininkai Irena Jasiūnaitė, Juozas Bieliūnas, Jonas Byra, Jolanta Stumbrienė, Asta Vajegienė, Robertas Ruželė, Inga Araminaitė, Vilma Likienė.
• Rokiškio krašto kultūriniame gyvenime ryškų pėdsaką yra palikę XX a. 2 dešimtmečio Obelių bažnytinio choro vadovai Jonas ir Mikas Petrauskai, Povilas Latočka, Obeliuose gyvenęs vienas pirmųjų lietuvių chorų vadovų Jonas Zauka. Rokiškio bažnyčios chorui yra vadovavęs Matas Milaknis. Iškilūs Rokiškio krašto chorvedžiai Ksaveras Strumskys, Nikodemas Martinonis, Vytautas Četkauskas, Vytautas Pučka, Irena Galkienė.
• Paskutiniais metais meno saviveiklos kolektyvams kūrybingai vadovauja A. Krasauskienė, V. Dilienė, R. Krasauskienė, G. Markevičienė, I. Bubinova, ir daugelis kitų kultūros specialistų.
• Tarp garsiausių Rokiškio krašto liaudies meistrų – Lionginas Šepka, Monika Bičiūnienė, Algimantas Kliauga, Jonas Dagys, Jonas Vizbaras, Bronius Milaknis. Iš šiuolaikinių tautodailininkų kraštą savo kūriniais garsina Robertas Žaliukas, Venecijus Jočys. Su Rokiškio kraštu yra susiję ir dailininkai J. Vienožinskis, E. Riomeris, P. Kalpokas, P. Rimša, J. Čeičytė, R. Bičiūnas.
• Rokiškyje veikia profesionalų dailininkų klubas „Roda“. Iš Rokiškyje paskutiniais metais kuriančių dailininkų plačiai žinomi R. Gailiūnas, P. Pupelis, A. ir L. Keraičiai, S. Klemkaitė, S. Daščioras. 
•  
• Istorija: datos, skaičiai, faktai
•  
• Pirmieji gyventojai Rokiškio krašte įsikūrė neolito laikotarpiu.
• I tūkstantmečio II p. Rokiškio žemėse įsitvirtino sėliai. Jie kalbėjo sėlių kalba, plėtojo žemdirbystę, gyvulininkystę, žvejybą. XIII a. šiauriniai sėliai susiliejo su latgaliais, pietiniai – su lietuviais.
• 1499 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro privilegijoje Grigaliui Astikui pirmą kartą žinomuose rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Rokiškio vardas.
• 1519 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Rokiškio miestelis.
• XVI a. Rokiškis stipriai išaugo. Tuo metu čia šeimininkavo kunigaikščiai Krošinskiai.
• 1644 m. istoriniuose šaltiniuose atsiranda pirmosios žinios apie Rokiškio krašto mokyklas – nurodoma, kad Rokiškyje jau veikė parapinė mokykla.
• 1715 m. Rokiškis tapo Tyzenhauzų valda. XVIII a. Tyzenhauzai čia pasistatė rūmus, įrengė parką apie juos. Tvarkant pagrindinę rezidenciją, daugiausia rūpinosi grafas, Lietuvos gvardijos šefas  Ignotas Tyzenhauzas. Vėliau dvaro centrinis kompleksas ne kartą buvo pertvarkomas ir laikui einant įgijo klasicistinę kompoziciją.
• 1777 m. parapinės mokyklos veikė Rokiškyje, Obeliuose, Pandėlyje, Kamajuose, Panemunyje.
• 1863 m. pralaimėjus sukilimui, Rokiškyje prasidėjo represijos, neramumai, mieste kilo gaisras. Jo metu sudegė Rokiškio bažnyčia. Ji atstatyta grafo Reinoldo Tyzenhauzo ir jo sesers Marijos Tyzenhayzaitės-Pšezdzeckienės rūpesčiu ir lėšomis. Šios negotikinės bažnyčios projekto autorius – architektas Georgas Verneris iš Tirolio.
• Knygnešių gadynės laikotarpiu Rokiškio krašte platindami knygas ir kitus uždraustus lietuviškus spaudinius lotyniškais rašmenimis, daug  nuveikė J. Katelė, J. O. Širvydas, A. Gavėnas, J. Čerkus.
• XIX a. II p. Rokiškyje atidaryta muzikos mokykla. Ilgą laiką joje dirbo iškilus muzikas čekas Rudolfas Lymanas.
• 1873 m. per Rokiškio rajoną nutiestas geležinkelis į Daugpilį (Latvija). Atsiradus geležinkeliui, Rokiškio krašte sparčiai pradėta plėtoti pramonė, žemės ūkis, prekyba.
• 1885 m. Rokiškyje buvo 2 649 gyventojai.
• Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rokiškio mieste veikė apie 40 parduotuvių, šešios stambios amatininkų dirbtuvės, du malūnai, du bankai, mokykla, nemažai kitų įstaigų.
• 1893 m. Naujikų kaime (Panemunėlio apylinkės) suvaidintas pirmasis Rokiškio rajone žinomas lietuviškas vaidinimas.
• Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė medinė Rokiškio geležinkelio stotis.
• 1918 m. rudenį įkurta Rokiškio gimnazija.
• 1919 m. pradėjo veikti Rokiškio gimnazijos biblioteka.
• 1920 m. Rokiškiui suteiktos miesto teisės. Tais metais atidaryta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
• Nepriklausomos Lietuvos metais Rokiškis buvo apskrities centras, čia veikė apskrities ligninė, mergaičių amatų ir ruošos mokykla, gimnazija, trys pradinės mokyklos, kino teatras, biblioteka, nemažai kitų kultūros, švietimo įstaigų, draugijų, pramonės, žemės ūkio įmonių.
• 1923 m. pradėtas tvarkyti Rokiškio miesto centras, grįsti  Nepriklausomybės aikštė. Tais pačiais metais įsteigta Rokiškio viešoji biblioteka. Tuo laiku Rokiškio krašte veikė 70 mokyklų, kurias lankė 4 500 mokinių, čia dirbo daugiau kaip 100 pedagogų.
• 1923–1926 m. viename iš Rokiškio dvaro pastatų veikė žemesnioji policijos mokykla.
• 1928 m. mieste buvo  29 gatvės.
• 1931 m. mieste pastatytas paminklas Nepriklausomybei atminti (skulptorius Robertas Antinis vyresnysis). Tais pačiais metais mieste iškilo mūrinis gimnazijos pastatas.
• 1932 m. Rokiškis priskirtas antrajai miestų kategorijai.
• 1933 m. Rokiškyje pastatyta ligoninė, įsteigtas krašto istorijos muziejus, veikiantis iki šiol.
• 1934 m. pastatyta nauja Rokiškio pradinė mokykla.
• 1938 m. pastatyta Rokiškio geležinkelio stotis.
• Įvedus sovietų valdžią, 1940–1941 m. į Sibirą buvo ištremta apie 200 Rokiškio gyventojų. Dar daugiau jų nuo sovietinių represijų nukentėjo po Antrojo pasaulinio karo.
• Antrojo pasaulinio karo metais naciai sunaikino Rokiškio žydų bendruomenę (didelė dalis jų sušaudyta Bajorų, Antanašės pamiškėse).
• Nuo 1950 m. Rokiškis – rajono centras.
• 1959 m. Rokiškio mėgėjų teatrui pirmajam Lietuvoje suteiktas liaudies teatro vardas. Kūrybingai šiame teatre yra dirbę režisieriai Vytautas Vajega, Jonas Kavoliūnas, Jonas Korenka ir keletas kitų.
• 1965 m. Rokiškyje pastatyta konservų gamykla.
• 1966 m. Rokiškyje pastatyta sūrių gamykla, veikianti iki šiol ir gaminanti itin geros kokybės sūrius bei kitus maisto produktus, kuriais prekiaujama visoje Lietuvoje ir užsienyje.
• 1967 m. Rokiškyje pastatyta kombinuotųjų pašarų gamykla.
• 1968 m. Rokiškyje pastatytas siuvimo fabrikas.
• Sovietmečiu Rokiškio kraštą savo gaminiais garsino Juodupės vilnonių audinių fabrikas „Nemunas“ ir bandomoji eksperimentinė žemės ūkio gamykla.
• Rokiškyje jau du dešimtmečiai rengiamas profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“.
• 2005 m. Rokiškio rajone dirbo 600 mokytojų.