Lietuvos – Latvijos paribys: Latvijos paribio miesteliai

Kuldyga

Kuldyga (seniau – Kuldinga, latviškai – Kuldīga) – miestas Latvijos Respublikos vakaruose, Kuršo istoriniame-etnografiniame regione, Kuldygos rajono centras. Išsistatęs jis abipus Ventos upės (Ventos senvagė nuo Kuldygos krioklio iki Abavos žiočių yra respublikinės reikšmės saugojamas gamtos objektas). Nuo Kuldygos iki Rygos – 155 km. Per Kuldygos rajoną eina Mažeikių–Ventspilio plentas, geležinkelio linija Ryga–Liepoja. Anksčiau veikęs geležinkelis Liepoja–Ventspilis uždarytas XX a. pačioje pabaigoje. Mieste daugelį metų garsėjo medžio apdirbimo kombinatas, gelžbetonio gaminių gamykla, trikotažo fabrikas, pieninė.

 

Istorijos fragmentai

X–XIII a. Kulldygos miesto teritorijoje stovėjo kuršių pilis ir gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose miestas pradėtas minėti 1242 m.

Valdant magistru Ditrichui Von Griuningenui (Dietrich Von Grüningen), (1242-1245 m.,),Kuldygoje buvo pastatyta Livonijos ordino pilis (1244 m.), kuri iš pradžių buvo vadinama Jesusburgu, vėliau buvo – Goldingenu.

1378 m..Kuldyga tapo Hanzos lygos miestu.

Žlugus Livonijos ordinui, 1561 m. Kuldyga tapo hercogo Jakobo rezidencija.

1587–1671 m. Kuldyga buvo Kuršo hercogystės sostinė.

Miestas ypač suklestėjo hercogo Jakobo Ketlerio (Jakob Ketler), kuris šiame mieste ir gimė, valdymo laikais – tada čia labai ekonomika, veikė laivų statykla, salietros fabrikas, plytų degimo krosnis, buvo išvystyta prekyba su daugeliu užsienio šalių.

1935 m. įsteigtas Kraštotyros ir dailės muziejus, kuris veikia iki šiol.

1991 m., atkūrus Latvijos nepriklausomybę, Kuldygos miestas vėl atnaujino savo dalyvavimą buvusios Hanzos miestų šventėse.

2004 m. mieste gyveno daugiau kaip 13 tūkst. gyventojų.

 

Žymiausi Kuldygos miesto kultūros paveldo objektai

Turistų dėmesio daugiausia sulaukia Kuldygos netaisyklingo plano senamiestis, kuris kairiajame Ventos krante susiformavo XIV–XV a. Iki mūsų dienų išliko 1244 m. statyta Livonijos ordino pilis (sugriauta XVIII–XIX a., atstatyta 1835 m., dabar jame veikia muziejus

Kuldygoje yra dvi liuteronų , viena katalikų , viena stačiatikių ir viena baptistų bažnyčia. Visos jos statytos seniai. Naujausia iš jų – Šv. Anos evangelikų liuteronų bažnyčia – čia iškilo beveik prieš šimtmetį.

). Savo architektūra įdomi barokinė Šv. Kotrynos bažnyčia (pradėta statyti 1567 m., perstatyta XVII, XIX a.). Įdomus , Šventosios Trejybės bažnyčios (pastatyta 1640 m., perstatyta XVIII a.) medinis interjeras. Garsus XV a. pastatytas, XIX a. perstatytas Kuldygos vandens malūnas. Mieste yra išlikę nemažai XVI–XIX a. gyvenamųjų namų.

Pirmieji žinomi Kuldygos šv. Katrinos bažnyčios vargonai, kurie rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1593 m. Dabartiniai šios bažnyčios barokinio stiliaus vargonai padaryti 1712–1715 m. (meistras K. Ranejs iš Liepojos). Vargonų prospekto lamzdeliai turi dekoratyvinę reikšmę. XIX a. pab. įrengtas naujas šių vargonų mechanizmas, prie kurio jie nėra prijungti. 1969 m. vargonai kapitaliai suremontuoti. Jie turi 996 lamzdelius, kurie padalinti į 20 registrų.

Garsus ir turistų gausiai lankomas Kuldygos šv. Kotrynos bažnyčios laikrodis. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1632 m. Anot tyrinėtojų, šiame laikrodyje jau yra buvę pakeisti ne mažiau kaip 6 laikrodžio mechanizmai.

Dabartinis laikrodžio mechanizmas atvežtas iš Šveicarijos ir bokšte įrengtas 1936 m.

Po Šv. Kotrynos bažnyčios altoriumi yra kripta – didelis rūsys, kuriame senovėje buvo laidojami Kuldygos ordino komtūrai, vėliau – hercogai. Šalia altoriaus yra vokiečių kunigų kapavietės. Yra išlikęs bažnyčios kapaviečių sąrašas (nuo 1740 m.).