Lietuvos – Latvijos paribys: Latvijos paribio miesteliai

Gruobinia (anksčiau – Gruobynas, latviškai – Grobińa)

 

Gruobinia – miestas Latvijos Respublikos vakaruose, Liepojos rajone. Nuo Gruobinios iki Liepojos – 12 km. Miesto teritorija užima 512,6 ha ploto teritoriją. 2005 m. sausio 1 d. čia gyveno 4300 žmonių. 89,4 proc. Iš jų buvo latviai, 3,5% – rusai, 2,4 proc. – lietuviai, 1,2 proc. – ukrainiečiai, 0,7proc,. – baltarusiai, 2,8 proc. kitų tautybių (lenkų, estų, vokiečių ir kt.).

Išsamiau apie Gruobinią:
 

Tekstas parengtas pagal informaciją, skelbiamą „Lietuvos enciklopedijoje“

Gruobinia – miestelis prie Alandės upės. Šią vietovę nuo seno garsina čia stovėjusi kuršių pilis, kurią VII a. buvo užėmę danai ir švedai. Po 850 m. Gruobinios pilis vėl buvo kuršių žinioje. Ši pilis svarbų vaidmenį atliko ir XIII a. į Gruobinios kraštą veržiantis vokiečiams. 1263 m. jie užėmė Gruobinios pilį ir ją sudegino. 1269 m. Ordinas pastatė naują pilį. Šios pilies griuvėsių yra išlikę iki šiol.
1560 m. kunigaikštis ketleris visą Gruobinios sritį atidavė Prūsų kunigaikščiui Albrechtui. 1659 m. švedai, kariaudami su lietuviais, sudegino Gruobinios miestelį. 1695 m. Kuršo kunigaikštis Friedrichas Kazimieras suteikė Gruobiniai miesto teises. 1919 m. prie Gruobinios įvyko kautynės tarp latvių ir bermontininkų. Senovėje Gruobinia buvo žymus uostas, bet vėliau jį nukonkuravo Liepoja. 1840 m. čia gyveno 1167 gyventojų, 1863 m. – 1618 gyventojų, 1930 m. – 1129 gyventojai.
1929–1930 m. Gruobinios kapinynus tyrinėjo švedų istorikas B. Nermanas. Į pietvakarius nuo Gruobinios piliakalnio, Smukuma maja, susidurta su dideliu degintiniu kapinynu. Apskaičiuota, kad nesuardytoje kapinyno dalyje dar turėtų būti apie 1000 kapų, o visame kapinyne galėję būti net keletas tūkstančių kapų. Šiame kapinyne ištirta 100 degintinių kapų. Lauže sudeginto žmogaus kaulai kartu su anglimis, pelenais ir daugiau ar mažiau apdegusiomis įkapėmis būdavo supilami į maždaug 0,5 m gylio, 1,25 m ilgio ir 0,9 m pločio duobutes. Moterų kapuose surasta apskritinių segių, kabučių, brakteatų, karolių, antkaklių, apyrankių, žiedų, raktų, pinučių, kaulinių šukių, molinių puodų ir kt. Vyrų kapuose aptikta kalavijų, ietigalių, peilių, žalvarinių ir geležinių sagčių, skiltuvų, kaulinių šukų ir kt. Ne tik laidosena, bet ir radiniai būdingi Gotlandui. Didelė dirbinių dalis yra atgabenta iš Gotlando, kita dalis pagaminta gotlandiečių amatininkų, atvykusių į Gruobinią. Vietinės kilmės papuošalų (suktinių antkaklių, kurių vienas galas baigiasi kilpe­le, antras kableliu, įvijinių apirankių) surasta mažai. Kapinynas priskiriamas laikotarpiui tarp 650 iki 800 m. po Kr. Iš radinių sprendžiama, kad Gruobinia apie 150 m. buvo gana didelė gotlandiečių pirklių kolo­nija. Gruobinia buvo svarbi prekybos vieta, į kurią iš jūros Alandės upe ir Liepojos ežeru buvo galima patekti. Į rytus nuo Gruobinios, Macitaja muiža, tyrinėtas antras to paties laikotarpio didelis pilkapynas. Be daugelio suardytų, dar aptikti 433 gana gerai išlikę pilkapiai. Pilkapių skersmuo svyruoja tarp 5–15 m, aukštis siekia 0,4–1,5 m. šitame kapinyne ištirti 27 pilkapiai, kur taip pat susidurta su degintiniais kapais. Daugumas kapų yra buvę vyrų. Radinių tipai skiriasi nuo minėtos gotlandiečių kolonijos kapinyno radinių tipų. Iš Gotlandui būdingų radinių rastas tik vienas brakteatas, kiti radiniai tipiški dideliems Skandinavijos plotams. Laidosena būdinga vidurinei Švedijai, ypač Malaro provincijai. Iš to da­roma išvada, kad nuo 650 iki 800 m. po Kr. šalia gotlandiečių pirklių kolonijos yra buvusi vidurinės Švedijos kolonija ar karių įgula. Kur yra buvusi kolonistų sodyba, neišaiškinta, bet ji turėjo būti netoli kapinynų, nes pačiame Gotlande ir jo apylinkėse surasta sodybos pėdsakų, puodos žemės dėmių. Pradėtame tyrinėti piliakalnyje rasta XI a. radinių. Rimberto Vita sancti Ansharii minimas Seeburgas, kurį 855 m. sudegino švedai, identifikuotinas su Gruobinia.