Lietuvos – Latvijos paribys: Latvijos paribio miesteliai

 

Alūksta (latv. Ilūkste), Ilūkšta, Alūksta

Alūksta – vienas iš įdomiausią istoriją turinčių Latvijos–Lietuvos paribio miestelių, esantis Latvijos pietryčiuose, Daugpilio rajone, netoli Lietuvos sienos.
Miestas išsidėstęs abiejose Dauguvos upės Alūkstos pakrantėse. Pro miestą praeina Daugpilio–Aknystos kelias. Mieste gyvena daugiau kaip 3 tūkst. Nuolatinių gyventojų (1826 m. – 800, 1840 m. – 1000, 1863 m. – 2293, 1897 m. – 3652).
Miestas istoriniuose šaltiniuose pradėtas minėti XV a., kai lietuviai, kovodami su Livonijos vokiečių konfederacija, sugriovė Alūkstos ežero saloje buvusią pilį. Žinoma, kad XVI a. viduryje mieste buvo turgavietė. Alūksta yra priklausiusi grafams Zibergams. Apie 1567 m. mieste pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1960 m. – katalikų, kuri 1748 m. sudegė, o 1761 m. buvo atstatyta) .prie šios katalikų bažnyčios iki 1835 m. veikė kolegija. XIX a. miestelyje buvo pastatyta sinagoga,, stačiatikių cerkvė. Šiuo metu mieste veikia 4 religinės bendruomenės: evangelikų liuteronų, katalikų, sentikių, stačiatikių.
1860 m. pro miestelį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis.
1795–1917 m. Alūksta priklausė Kuršo gubernijai. Miesto teisės Alūkstai suteiktos 1917 m. 1919–1949 m. Alūksta buvo apskrities centras, 1950–1963 m. – rajono.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Alūkstos katalikų parapija priklausė Žemaičių vyskupijai.
1919 m. rugpjūčio 29 d. Alūksta ir jos apylinkės buvo prijungtos prie Lietuvos. 1920 m. spalio 12 d. Alūkstą užėmė latviai. 1921 m. pagal Lietuvos-Latvijos sienų nustatymo sutartį Alūksta ir jos apylinkės atiteko Latvijai 9neoficialiai šis miestas Latvijai atiteko už Lietuvai sugrąžintą Palangą ir Lietuvos pajūrio ruožą).
Lietuvių Alūkstoje ir jos apylinkėse gyvena nemažai. Alūkstos apskrityje 1920 m. buvo priskaičiuojama apie 4 tūkst. lietuvių, o tai sudarė apie 8 proc. visų gyventojų. Vėliau šis procentas pradėjo ir 1930 m. sudarė 6 proc. 1935 m. čia gyveno 2375 lietuviai. Pačiame Alūkstos mieste lietuvių nėra daug: 1863 m. jų čia gyveno 13 (0,6 proc.), 1925 m. – 27 92 proc.), 1998 m. – 40 (1,26 proc.).
1928 m. Alūkstos apskrityje buvo įkurtos 4 lietuviškos mokyklos.
Alūkstos apskrityje dirbę katalikų kunigai daugiausia buvo lietuviai. Pastaraisiais metais Alūkstos bažnyčioje pamaldos vyksta ir lietuvių kalba.
Alūkstoje yra kapinėse, kuriose palaidota apie 40 lietuvių, žuvusių kovose su bolševikais.
Alūkstos apylinkėse lietuviškus tarmių tekstus yra rinkęs Antanas Baranauskas.

Tekstas parengtas pagal Vidmanto Daugirdo, Kazimiero Garšvos tekstą, paskelbtą VLE, t. 1, p. 401–402