Lietuvos kurortai Juodkrantė Neringos miesto savivaldybė http://www.neringa.lt Neringos miesto gidas http://www.neringoje.lt Kuršių nerijos nacionalinio parko interneto svetainė http://www.nerija.lt Neringa. Oficiali turizmo informacijos svetainė http://www.visitneringa.com
Danutės Mukienės nuotraukose – Juodkrantės gyvenvietės vaizdai
Juodkrantė vok. Schwarzor – iki XX a. pr. gyvenvietė tik taip vadinta) Juodkrantė – viena iš seniausių Kuršių nerijos gyvenviečių. Ji priklauso Nidos miestui. Įsikūrusi Juodkrantė Kuršių nerijoje, marių pakrantėje, prie kelio Klaipėda–Kaliningradas. Nuo Juodkrantės iki Klaipėdos –­ apie 18 km. Spėjama, kad Juodkrantės pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: juodas krantas. Plaukiant mariomis ši vietovė atrodo labai tamsi. Toks įspūdis susidaro nuo tamsių spygliuočių medžių, kuriais apaugusios aukštosios šių apylinkių parabolinės kopos. Juodkrantėje veikia prieplauka, paštas, pagrindinė mokykla, bažnyčia, girininkija, pajūrio biologijos stotis, žuvų priėmimo punktas, tinklų taisykla, daug poilsio namų. Iš vakarų pusės miestelį nuo stiprių jūros vėjų saugo pušimis apugusios 40–53 m. aukščio kopos, iš kurių garsiausios Raganų ir Ievos. Dabar Juodkrantėje gyvena apie 720 nuolatinių gyventojų. Juodkrantės apylinkės garsėja ne tik labai aukštomis parabolinėmis kopomis, savaiminiais senaisiais miškais, bet ir gana retais medžiais. Tarp jų ­ ir „vilkai”. Taip vadinamos labai išsikerojusios, greitai augančios pušys, kurių lajų skersmuo pasiekia net 12 metrų. Juodkrantėje yra Nuodėmių (dar kitaip Griekynės), Liepos raguva ir Nuodėmių liepos kopa. Šie vietovardžiai primena senuosius rašytinius šaltinius, kuriuose nurodoma, kad nuo XVI iki XIX a. vidurio čia augo lapuočių medžių giraitės, miškai. Netoli Juodkrantės pajūrio paplūdimio auga retų Lietuvoje raudonųjų ąžuolų giraitė. Juodkrantėje surasta apie 500 labai vertingų priešistorinių gintaro dirbinių. 1861 m. Kuršių mariose, 5-11 m. gylyje, aptiktas didelis akmens amžiaus gintaro papuošalų, amuletų lobis. Planingai jų ieškoti pradėta tik nuo 1880 m. Iki 1882 m. surasti 234 gintaro dirbiniai. Juos aprašė R. Klebs’as. Priešistoriniai gintaro dirbiniai surasti Kuršių marių dugne į šiaurę nuo Juodkrantės, apie 650 m. nuo kranto 3-5 m gylyje. Manoma, kad šie dirbiniai į marias galėjo būti atplauti iš į marias nuslinkusios gyvenvietės. Svarbesni Juodkrantės istorijos faktai, datos Istoriniuose šaltiniuose Juodkrantė pradedama minėti jau nuo 1429 m. Vokiečių ordino gyvavimo pabaigoje Juodkrantė buvo Kuršių nerijos šiaurinės dalies didžiausia gyvenvietė, išsidėsčiusi apie 2,5 km šiauriau dabartinės. XVI a. viduryje kaimas pradėjo nykti. XVII a. pradžioje per marą visiškai ištuštėjo1603 m. Juodkrantėje buvo likusios gyventi tik 6 šeimos. 1669 m. Juodkrantė, gavusi teisę statyti smuklę, persikėlė į naują vietą, kuri buvo į pietus nuo senosios. 1673 m. prie Senojo pašto kelio įkurta pašto stotelė su užvažiuojamaisiais namais, pradėjo veikti smuklė. 1743 m. pradėjo veikti mokykla. Čia dirbęs mokytojas buvo pirmasis mokytojas Kuršių nerijoje. 1792 m.Juodkrantės mokyklą lankė 12 vaikų: 3 berniukai ir 9 mergaitės. Gyvenvietė labai nukentėjo 1758 m. per rusų antpuolį. 1794 m. į Juodkrantės gyvenvietę, pietinę jos dalį, atsikėlė užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai. Ta vietovė, kurioje jie pradėjo gyventi, pavadinta Naujaisiais Karvaičiais. Po kurio laiko ji susiliejo su Juodkrante, bet Naujųjų Karvaičių kaimo pavadinimas išliko iki Antrojo pasaulinio karo. 1795 m. pašventinta iš Karvaičių perkelta.pirmoji (medinė) Juodkrantės bažnyčia. 1807 m. vieną sausio naktį Juodkrantėje praleido Prūsijos karalienė Luizė. Naktį prieš tai, vykdama į Klaipėdą, ji nakvojo Nidoje. 1861 m. Juodkrantėje buvo 222, 1871 m. ­ 512, 1885 m. ­ 851, 1905 m. ­ 465 gyventojai. 1878 m. Juodkrantėje sudegė buvusi senoji medinė Karvaičių bažnytėlė. 1903 m. pastatyta Juodkrantės mokykla; XX a. pradžioje Juodkrantėje veikė girininkijos ir žvejybos priežiūros tarnybos, valsčiaus savivaldybė, paštas, jūros pagalbos tarnyba, meteorologinė stotis, pasienio policijos punktas, pradžios mokykla; 1923 m. Juodkrantė atiteko Lietuvai. Tarpukario metais Juodkrantėje nuolat gyvendavo apie 600 žmonių, o vasarą čia vasarodavo apie 4000 atvykusių poilsiautojų. 1939 m. Juodkrantėje veikė 15 vasarnamių. 1939 m. Juodkrantė buvo prijungta prie Vokietijos. Po II-ojo pasaulinio karo Juodkrantė kartu su kitomis Kuršių nerijos šiaurinės dalies gyvenvietėmis vėl atiteko Lietuvai. 1961 m. gyvenvietė prijungta prie Neringos miesto. 1979 m. Juodkrantėje oficialiai buvo įregistruotas 21 vietinės reikšmės architektūros paminklas (iš jų – 15 žvejų namų, 3 ūkio pastatai, evangelikų liuteronų bažnyčia, buvęs kurhauzas ir Karlo Majaus viešbutis).