Žemaitiu rašītuoju sambūris
Anglickis
Stasīs
Gintals Petros
Anglickis Stasīs, Mačernis Vītauts, Butkū Jozė,
Genīs Prans, Gintals Petros, Jurkos Paulios,
Santvars Stasīs, Būdavs Stasīs, Niūniavaitė
Stasė, Gricios Augustīns, Žvirzdīs Vītauts, kėtė
ketvėrtamė, penktame XX omžiaus dešimtmetie kūrė
žemaitēe rašytuojē, puoetā... Daug kas iš tū
metu anū kūrības jau īr paskelbta, gerā mums
žėnuoma, bet daug kas dar slepas ėr kara metās
Žemaitiūs spausdintu laikraštiu poslapiūs dūlie.
Tonkē tās laikās Zemaitiu rašītuoju sambūrė
nariū eilieraštius, pruozas darbelius spausdėna
Žemaitiu žemėsī laikraštis. Spausdėnam kelis
mažiau mums žėnumus eilieraštius, katrėi bova
paskelbtė 1943 metās.
ATMĖNĖMAS
Anglickis Stasys
Ožmėrštė negalio truobelės durnu, kor
vākpalaikio būdams aš kruokiau
Ėr tun žaliun, žaliJun pakrūmiu,
Kor būdas iš šakun stačiau.
Ėr varlės pelkiesė pavasarēs tėn korkė,
Ėr kelnės atsėraitė gondrā anas gaudė. Vėsuokēs
vabalās knėbždiejė tėn doborkē,
Vėsuokēs paukštēs čerška va pašlaitē.
Žamaitiu žemės apgamas ėr dvesas
Šerdie pasėleikt neišdėlduoms,
Nuors būtumi atmėnėmūs užgesės
Ėr pasaitus nutraukiuojės, kėtor iškeldams.
Ėr mon vės dar atsėlėip padavėmā Aple gerībiu
gruobstītuoji kauka,
Ėr mon dar tebvažiou ognėis vežėmā So raganuoms
ėr aitvarās par lauka.
ANA
Ana rinka rugius, kāp varškė geltuonus
Ėr skubiedama rėša i pledus.
Ana pīnė levendras, biliūnus rauduonus,
Pri darželė tvuoruos atsisiedusi.
Ana ruovė lėnus, šoka va kāp plaukus
Ėr iš stakliu nelėpa savaitės,
Ana tekėna biega so grieblio par lauka
Ėr tėn duobėla daužė ikaitusi.
Ana plaukus turiejė geltuonus kāp lėnā,
Vuo akis kāp dongaus mielėnoma.
Ėr pats Pondzėis matītėis nažėna,
Ėš kor gava ana teik geroma.
Ana dainas dainiou kartās graudės,
Kartās linksmas kāp vasaras dėina.
Ėr skroustelē anuos kap ougelės išrauda,
Širdi velk iš krūtėnės na vėina.
*******
ATVIRAS LAIŠKAS SIMANUI
DAUKANTUI ANAPILYJE
Petras Gintalas
Mielasai Simanai, rašau tau iš Žemaičių žemės,
kurią, berods, užvis labiau mylėjai Tu, kurios
ir aš išsižadėt šiandieną neišdrįsčiau.
Andai rašiau: išsigimė žemaitis, žemaitis
kryžkelių paklydęs vingiuos, žemaitis savo
žemės neberanda. Tuo netikėk tai buvo
gandas.
Šiandien žemaitį jau pažinsi vėl iš klumpių,
iš būdo kieto, kaip šalies dalia.
Žemelę ardamas,
vargelį vargdamas,
žemaitis ir šiandien tas pats,
kaip ir andai, kai Tu jo būdą aprašei.
Audrų ir viesulų nemaža
praėjo tėviškės laukais...
Kentėję priespaudą ir ėję lažą,
mes laisve džiaugiamės, nelyginant vaikai.
English 
