R E G I O N Ų    K U L T Ū R I N I Ų    I N I C I A T Y V Ų     C E N T R A S English      
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius.
Tel./faksas (8~5) 261 9670, mob. tel. 8 687 47550. El. paštas
zemaiciu@gmail.com
          
 
Į pradžią Laiškams Laiškai                 Atsakymai į klausimus                      Paieška                 
                
 
Rundalės dvaro ansamblis
(Rundalės pilies muziejus)
 
Rundalės dvaro ansamblio panorama. Nuotrauka iš RKIC archyvoAdresas:
Rundalės pilies muziejus, Pilsrundalė, LV-3921
Runadalės valsčius, Bauskės rajonas.
El. paštas: rpm@eila.lv.
Svetainė internete http://www.rundale.net
 
Rundalės dvaro ansamblis (Barokinis ir rokoko stiliaus Rundalės (senasis pavadinimas Ruhentalė) rūmų ansamblis plačiai pasaulyje žinomas ir kitu pavadinimu – Baltijos Versalis. Tai vienas žymiausių tokio stiliaus pastatų ansamblių Latvijoje. Jį sudaro centriniai rūmai, vidinis kiemas, pusapvalės formos arklidės, ūkinis kiemas, parkas, apsuptas kanalu, ir už jo išplėtotas medžioklėms skirtas parkas.
Rundalė – senosiose Žiemgalos žemėse, pačiame Lietuvos–Latvijos pasienyje (Bauskės rajono Rundalės pagaste), 28 km į rytus nuo Jelgavos.
Tiksli data, kada dabartinio rūmų ansamblio vietoje (parko pakraštyje) iškilo pirmoji pilis (konvento tipo pastatas su nedideliu kiemu, dviem apvaliais ir dviem keturkampiais bokšteliais kampuose) Rundalėje, nežinoma. Rūmų ansamblis, kuris džiugina akį šiandien, pastatytas XVIII a. Statybos vyko dviem etapais: 1736–1740 m. ir 1764–1766 m.
Rūmai buvo statomi pagal italų architekto Bartalomėjaus Frančesko Rastrelio (Rastrelli) projektą kaip Kuržemės hercogo, carienės Anos Joanovnos favorito Ernesto Johano Birono (Ernst Johann Biron) vasaros rezidencija. Beje, B. F. Rastrelis (jis yra ir Sankt Peterburgo Ermitažo Žiemos rūmų projekto autorius) ne tik projektavo Rundalės rūmus, bet ir vadovavo jų statybai. 
Statybos darbai vyko Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystės laikais. Ši kunigaikštystė buvo įkurta 1561 m. kaip Lenkijos-Lietuvos valstybės vasalas ir gyvavo iki 1795 m. E. J. Bironas buvo turtingas Kuršo žemvaldys. 1737 m. jis tapo Kuršo-Žiemgalos kunigaikščiu ir po to persikėlė gyventi į Jelgavą (Mitau, Mintauja). Mirus carienei Anai Joanovnai, E. J. Bironas buvo suimtas ir ištremtas į Rusiją. Po to Rundalės rūmų statybos darbai kuriam laikui buvo pristabdyti. Jie atnaujinti pradėjus valdyti Jakaterinai II, kuri E. J. Bironui leido sugrįžti į Kuršą.
Ansamblis, kaip ir senoji Rundalės pilis, suformuotas didžiulio pilies parko pakraštyje. Pastato lubų ir sienų paveikslus sukūrė dailininkai Frančeskas Martini (Francisko Martini) ir Karlas Zučis (Carlo Zucchi), lipdinių dekoracijas iš dirbtinio marmuro – skulptorius Johanas Michaelis Grafas (Johann Michael Graff) iš Berlyno su savo pagalbininkais. Didžioji dalis interjerų sukurta 1765–1768 m.
Statant rūmus, apie juos buvo formuojamas ir prancūziško stiliaus parkas. Jis apjuostas kanalu. Už parko driekdavosi didžiuliai hercogo medžioklės plotai.
Po 1795 m. Rusijai užėmus Kuršo-Žiemgalos kunigaikštystę, Rundalės rūmų ansamblio šeimininku tapo Valerianas Zubovas. Iš jo rūmus paveldėjo brolis Platonas Zubovas. Šiam mirus, jo buvusi  žmona ištekėjo už grafo Andriejaus Šuvalovo ir taip rūmai perėjo grafų Šuvalovų nuosavybėn. Jie juos valdė 200 metų – iki 1920 m. prasidėjusios Latvijos agrarinės reformos. Vėliau rūmų ansamblis buvo nusavintas ir pradėtas naudoti valstybės poreikiams. Ilgą laiką čia veikė pradžios mokykla, dalyje patalpų įrengus butus, gyveno žmonės.
Džiugina tai, kad keičiantis rūmų šeimininkams didžiausios rūmų vertybės – unikalus ir puošnus kambarių interjeras, lubų ir sienų tapyba, kolonų dekoras, vertingos skulptūros – buvo išsaugotos.
1933 m. nors ir apleisti, tačiau nesunaikinti Rundalės rūmai buvo perduoti Latvijos istorijos muziejui. Antrojo pasaulinio karo negandos rūmus aplenkė. Po karo kurį laiką dalis rūmų patalpų buvo pritaikyta sandėliavimo reikmėms, tačiau tai truko neilgai ir didelės žalos rūmų ansambliui nepadarė. Šiuo metu pilis priklauso Latvijos Respublikos kultūros ministerijai. Pastatų ansamblyje veikia Rundalės pilies muziejus (įkurtas 1972 m., direktorius – Imantas Lancmanis).
Rūmai jau XIX a. buvo keletą karų remontuojami (1813, 1865 m. ir pačioje XIX a. pabaigoje). Čia esantys pastatai stipriai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Po šių negandų jie restauruoti pradėti tik 1933 m. Patalpų čia daug (vien kambarių dviejuose rūmų centrinio pastato aukštuose yra 138), lėšų, specialistų trūko, todėl darbai vyko lėtai.
Nuo 1972 m. rūmų ansamblis restauruojamas kompleksiškai. Šie darbai tęsiami iki šiol. Rundalės baroko ir rokoko stiliaus patalpos, pilies sodas ir parkas šiuo metu yra didžiausias restauruojamas kultūros paveldo objektas Latvijoje. Darbai čia atliekami pagal pirminius autoriaus brėžinius.
Pirmosios restauruotos patalpos lankytojams duris atvėrė 1981 m. Iš viso šiame restauravimo etape numatyta restauruoti 43 kambarius, juos apstatyti atitinkamais XVIII a. baldais. Yra išlikusi tik nedidelė dalis čia buvusių originalių baldų. Kita dalis, kaip ir anksčiau rūmuose buvę vaizduojamosios, dekoratyvinės dailės kūriniai, istorinių suiručių metu buvo iš Latvijos išvežta ir pasklido po pasaulį. Bandoma bent dalį jų susigrąžinti. Kai kurias anksčiau čia buvusias vertybes Rundalės pilies muziejui yra padovanoję kunigaikščio šeimos įpėdiniai.
Pagal XVIII a. tradiciją į rūmus atvykstančius svečius, muziejaus lankytojus ant paradinių laiptų dažnai pasitinka atitinkamai pagal to amžiaus madą pasidabinusios damos ir kavalieriai. Jie pakviečia užsukti į centrinėje rūmų dalyje esančius 1988 m. restauruotus hercogo apartamentus, reprezentacinę iškilmių salę, apžiūrėti turtingas muziejaus ekspozicijas ir kt.
Visos restauruotos patalpos  stebina puošniu interjeru. Rytiniame rūmų sparne – reprezentacinės patalpos: karūnavimo salė, Baltoji salė (pokylių kambarys), Paauksuotoji salė (sosto kambarys), Didžioji galerija (banketų kambarys) ir kt.
Vakariniame sparne –hercogienės buduarai (restauruoti 1998 m.) ir kitų rūmų savininkų šeimos narių patalpos. Čia yra ir 1988 m. restauruota Rožių salė, nemažai kitų originaliai  dekoruotų, meno kūriniais išpuoštų patalpų.
 1990 m. restauruotas kunigaikščio miegamasis, 2004 m. – kunigaikštienės miegamasis, anuo metu itin gerai įrengtas jos tualeto kambarys bei Šuvalovo kambarys.

           

[Į pradžią] [Laiškai] [Atsakymai į klausimus] [Paieška] [Kalendorius] [Naujienos]  [Naudingos nuorodos]

© Regioninių kultūros iniciatyvų centras

Svetainės priežiūra: Multimedijos centras humanitarams Matematikos ir informatikos institute

Tinklalapis atnaujintas 2007.12.13