Tradicijos ir papročiai

Žematiu muotrėšku drabužē

Baniulaitītė Zita

Nier gražiesniu pastraju muotrėškā ė vīrou ož tautėni kuostiuma. Tatā tuokei drabužē, kuokius nešiuojė mūsa buočē devīniuolėktamė otnžiou per šventas dėinas. Paveiziekėt muziejus: vo spalvų gėloms, vo ronku darbą akoratnoms — spind sava šėloma iš tuola! Ne vėns nuorietomem tuokiuspastrajus turietė... Bet nerēk ožmėrštė, ka, nuorint šindėin so tautėnio kuostiumo atruodītė tēp pat poikē, didingā, kāp ka mūsa buočē, svarbi kuožna siūlelė, kuožna detalė —pradedont nu galvuos sošokavėma, koskelės ožrėšėma lig pat apsėavėma.

MARŠKĖNē
Būtėnā baltė, pluonuos diuobės, platė ėr ėlgė — so prīdurkās. Kėrptė iš vėina stuomens. Ruonkuovės įstatītas be iškėrpimu ėr idietė ketorkampē klīnele pažasties. Ožsiūtė ontpetē
27 cm pluotė, apkaklė statīta (tēp liuob daugiausē siūtė). Ronkuo^ės nedėdėlē platės, bėngas kairiuošēs. Pėitū Žemaitėjuo bova karta as siovamė marškėnē ėr siauruom ronkuovėm, be kairiušiu. Marškėnē tor būtė pasiute dėdėlē akuratnē. Negal ožmėrštė soraukėmu. Abus sudīgsnioujem smolkē so ronkuoms per kelis kartus ėr soraukam. Tor atruodītė kāp so mašinėlė padėrbtas kvaldelės. Apkaklė ėr kairiuošē īr poušamė. Rēk papouštė ėr vėina posė ontė. Kartās puošamė ėr ontpetē, ronkuoviu galā. Raštā tokie tom būtė 3 sėntimetru pluotė rauduonās žėčkās dimās ar išaustė vingelēs, rombelēs, slonkstelēs, duobėlelēs. XIX omžiaus ontruo posie pėitū Žemaitėjuo tuokiūs raštus pri rauduonuos spalvuos derėna ėr jouduos spalvuos siūlus. Tou pat laiko Žemaitėjuo atsėra kerptas so krutėnė ėr pridortās smolkē kvalduotās skvernclēs. Anei trumpė, vos deng sijuona aprumba. Vuo kvaldelės solaikītas iš ketuos posės siūlė, ka tvėrtiau priglostom pri lėimėns. Šniūrelkas prīšakie īr smarkē iškerptas. Anū pamušais — druobinis. Žemaitės nedėdėlē teveiziejė šniūrelkuoms pėrktėnės medžcguos (ne tēp, kāp ka ketas lietovės). Daugiausē vėskou liuob patės išsėaustė. Toriejė vėina, keta žemaitė ėr jouda aksuorna, sėlka ar pėrktėnės vėlnas (rauduonuos, jouduos, tomsē žaliuos, viuoletėnės spalvuos) šniūrelkuoms, bet retā. Dā mondresnės bova laikuomas mergelės, apsėtaisiosės kvietkās išrašīta kašmīrą šniūrelkuoms, bet vis teik mielesnės vėsėms bova sava darbą drabužēs pasėstiajėjosės žemaitokės. Audė šniūrelkas posvėlnuonės, smolkēs drīželēs, nedėdėlēs longelēs. Daugiausē če pasėtaika rauduona, žalė, rodą, balta, viuoletėnė jouda spalva — ka derietom pri sijuona, būtom puiki. Neder, jē šniūrelka tuokiu pat spalvū kāp ] sijuons.

KVARTŪGELē
Vėsė išėlgā diīžoutė, dėdėlē platė — nu 1 metrą lig 1 metrą 80 sėntimetru, sorauktė, ka ožsėdiejos anū kraštā būtom lig šuonu. Daugiausē kvartūgā liuob būtė išaustė ont balta dvinīta dogna rauduonās žičkās atlaso, ivairiausė pluotė līgēs ėr dontītās drīžēs. Vėinė daugiau rauduonė, kėtė daugiau baltė. XIX omžiaus vėdurie tuokei kvarlūgu raštā jau bova įvairesnė. Drīžē bova išrenkamė rombās ar katpiedeliem. Šiaurės vakaru žemaitės dar liuob nešiuotė kvartūgus, katrėida ėr balto kiauraraštio siuvėnietė (aptavuotė) marškėnē (anu kairiuošē ėr apkaklės, papouštė vėsuokiuom kluosteliem, dekuoratīviniem siūliem.

SIJUONā
Pagal XIX omžiaus mada muotrėška tor būtė "kāp rogiū kopelė". Jē nuorem tēp atruodītė, torem tēp pat, kāp babūnelės vėlktėis — ne vėina sijuona, vo bent trisketuris. Apatėnē gal būtė baltė druobėnē, kiauraraštio siovėnietė. Gal būtė ėr ivairiū spalvū tomsė siovėnietās pažemēs, skersā drīžoutė, longietė. Šiaurės vakaru Žemaitėjuo dėdėlē liuob nešiuotė rauduonus posvėlnuonius, joudom jousteliem papouštus pasijuonius. Veiziejė, ka ne tik vėršutėnis, vuo ėr apatėnē sijuonā būtom poikė. Vuo kāp kėtēp, jē einont per laukus, važioujint so vežėmo, vėršotinis sijuons bova pasėbrokams. Tad apatėnē toriejė ne mažiau švėistė kāp apatėnis. Vėršotėnis sijuons platos — 34 metrā, per aprumba suraukts. Apatiuo prisiūta plati, daugiausē drobėnė padelka. Ka nebrėgstom, krašts apsiovams "gaurelēs". Sijuonā ėlgė — lig kaulieliu. Vo apatėnē, ka anėi pro vėršotėni neišlīstom, trumpesnė.
Mažne vėsuo Žemaitėjuo sijuonā išėlgā drīžoutė. Šiaurės vakaru Žemaitėjuo (daugiausē Veiksniu apīlinkies) spalvas rīškiausės. Rauduonamė dognė žalė, joudė, violetėnē, geltuonė, baltė drīžē — siauresnė ėr platesnė. Rėitava, Plateliu, Plungės apīlinkies — tomsesnė, ne tuokei jau rīškė. Pėitū Žemaitėjuo īr sijuonu, panašiu i zanavīku, katrūs daug vėinuos spalvuos, vuo kėtė drīžē eit simetrėškā. Longietu sijuonu Žemaitėjuo — mažiau. Anėi tomsesniu spalvū, austė dvinītā, dėdėlēs longās. Daugiausē tuokiu īr bovė Šėlalės, Plungės, Rėitava, Kelmės, Telšiū apīlinkies. Kretingėškės ėr tauragėškės poušies ėr longietās, ėr drūžietās sijuonās.

ŠNIŪRELKAS (kiklėkā)
Anū Žemaitėjuo bova vėsuokiū sokėrpėmu — tuokiu kāp ė vėsuo Lietovuo. Va patės madingiausės ėr išsėskėrontės iš kėtū — bova išaustė iš rīškiu spalvų siūlu. Tuos spalvuos daugiausē liuob būtė rauduonuos ėr mielėnuos. Kėtė drīžē — baltė, geltuonė, žalė, rodė. Anėi austė ataudū rėpso ar atlaso, līgēs ėr dontītās drīžees. Kartās tarpūs būn iaustė "linciūgelē". XIX omžiaus ontruo posie pėitū Žemaitėjuo nešiuojė kvartūgus, katrūs ont žalsva, gelsva, pėlka, švėisē viuoletėnė, jouda dogna liuob būtė vėina išrinktė smolkė duobilieliu raštā. Tou pat laiko šiaurės vakaru žemies plėta baltė perkelėnē, balto kiauraraštio siuvėnietė (aptavuotė) kvartūgelē. Anū apatė ėr pakraštius poušė žėidieliu, lapieliu raštās.

JOUSTAS
Anū Žemaitėjuo bova nedaug. Tonkē siauras. So anuom liuob parėštė sijuonus ėr kvartūgus, žekės. Vītėnės joustas bova paprasta raštą, 23 spalvū. Rinktėnės liuob būtė ont balta pagrindą — rauduonė, mielėnė raštā rombelēs, grieblelēs, zigzagās.

KOSKELĖS
Kuokėį žemaitės be koskelės! Vėina — ont galvuos, keta — ont kaklą, tretė — ont petiū, kervėrta — ronkuo. Jok jau daugiau, tou baguotesnė. Koskelės ont galvuos liuob būtė rėšamas nevėinuodā: po smakro, ont pakaušė (ka mazgs būtom po apatė) ar ont vėršaus (apšoks apie kaklą ė sorėš ožpakalie). Dar vėns īr iduomos ožrėšėms: kampus apšok apie galva ė sorėš prīšakie, ka kompelē stuovietom "ragās". Jē koskelė dar apsiūta vėlnuonēs ivairiū spalvū kuotelēs, anėi pakeitė i vėršo — no tumet jau koskelė dėdėlē poikē išruoda — kāp kuoke karūna. Koskelės kuožnā dėinā audė iš lėnu, vo švėntuoms dėinuoms — ėš medvėlnės. Longava rauduono ar mielėno se balto. Vėinas — daugiau rauduonas, ketas — daugiau baltas. Nešiuojė ėr pėrktėnės koskelės — sėlkėnės so kvietkās ėr vėnspalvės — žalės, rodąs, viuoletėnės, baltas. Dar anuos liuob būtė ėr tiulėnės ar rėšta tinklelė. Devīniuolėkta omžiaus ontruo posie vėsuo Lietovuo koskelės rnuotrėškas pradiejė siuvinietė — ont balta perkėlė balto kiauraraštio. Žemaitėjuo raštā bova patīs poikiausė, iduomiausė. Muotrėškas ont galvuos dar nešiuojė čepčiokelius. Anei bova siūtė iš sėlka, medvėlnės, vėlnas. Tonkē bova margė, vo anū kraštā pouštė kvalduotās kaspėnelēs, nierėnēs. Kėtė čepčiokelē bova baltė, siuvinietė balto kiauraraštio, so lezgēs. Ont čepčiukeIiu rėša koskelė. Po vėino čepčio galiejė tik darboutėis pri pečiaus ar eite mėiguotė. No, vo ženuotā muotrėškā ruodītėis žmuonies vėnplaukē neder ni ož kou. Tou tonkē ožtnėršt muotrėškas, ožsėvėlkosės tautini kuostiuma, šindėin. Dėdėlē nepoikē išruoda šiū dėinū šokousėna pri senībėnė kuostiuma. Tas pats, kas ėr pasėjoukėms ėš tuo tautėnė drabužė.No, vo vėnplaukės, so dailē sopintuom kaseliem (vėina ar dvėm) galiejė vākštiuotė tik jaunas panelės. Galvas anuos dar liuob pouštė kvietkās, rūtų vainėko ar iš dviju kaspėnū supinta rangė. Daugiausē rangės darė iš vėinuos eilies supintu silkiniu kaspėnū (24 sėntimetru pluotė). Ana liuob būtė pritaisīta pri siauresnės štončkelės ar pri keta lonkeiė. Spalvas liuob būtė tiktā rauduona ar rauduonažalė. Žemaitiu mergelės dar nešiuojė galiuonus. Nešiuojė ėr koskelė. Anou rėšuos po smakro. Tuoks sorėšėms tink ėr ženuotā ėr neženuotā, vo kėtė sorėšėmā ruoda, ka muotrėška jau īr muoterīstės stuonė. Keta (tik muotrėšku pastraju dalės) īr druobolė. Nešiuojė anou pėitū Žemaitėjuo. Druobolės — baltās lėnās austa dvinītā, per šešės ar aštounės nītis 200240 sėntimetru ėlgė, 95100 sėntimetru pluotė, dvėpalė, līgo šaliks. Anou. nešiuojė solėnkė ėšėlgā posiau užsėsiautė ont petiū. Anuos gal būtė pouštas galus ožaustās rauduonu žėčku driūželēs, apsiūtas aplinkou baltās ar rauduonu ėr baltu siūlu kotelēs.
Ketuos Žemaitėjės žemies muotrėškas liuob nešiuotė ne druobolės, vo rauduonlongius lėnėnius ar žičkėnius raištius. Uorou atšalos, muotrėškas liuob apsėsiaustė so vėlnuoniems koskuoms. Seniausės šiaurės vakaru Žemaitėjuo nešiuotas koskas XIX omžiaus pradluo bova skersā drīžoutas, vėnpalės, austas ataudū rėpso. Anuos īr vėsuokiausiu spalvū ėr vėsoklausė pluotė driūžieliu če galem matītė. Tėi driūželē nesėkartuojė per vėsa koska, vo jē kartojies, tā tik nu vėdorė. Spalvas liuob būtė mielėna, samanū, balta, geltuona, rauduona. Galā bėngies kotelēs. Anuos dėdėlē sunkės. Paskiau bova nešiuojemė ėr kāp divuonā.
XIX omžiaus pėrmuo posie Plungės, Rėitava, Telšiū apīlinkies koskas liuob aus daugiausē smolkē longietas, dies jouda so rauduona, kartās jouda ar pėlka so mielėna vėina. Kotā — joudė. Šiaurės Žemaitėjuo kosku vėdurīs vėinuos spalvuos — baltuos, žaliuos, viuoletėnės, vo kraštā viuoletėnē — rodė, žalė, rauduonė drīžē. Pėitū Žemaitėjuo be longietu nešiuojė ėr vėnspalvės koskas: baltas, pėlkas, vīšniavas, sarānėnės. XIX omžiaus gale spalvas keities, bliesa. Audont diejė jau tik samanų, rodažate, viuoletenėroda, jouda, pėlkaroda. Nešiuojė ėr pėrktėnės kašmīrą, sėlkėnės koskas.
SERMIEGA
Dā vėns šėlts drabužis. Vėinas siova ėlgas, per lėimėni dortas, natūraliuos spalvuos mėla. Ketas trumpas — anas vadėna "šimtakvoldiem". Tuos bova nu lėimėns kerptas (bet aukštiau, nekāp šniūrelkas) ėr smolkē kvalduotas. Apkaklė bova atvertama, ronkuovės līgės, so atvartās. Tuokiu sermiegieliu ronkuogalius, apkaklė, prieki liuob išpouštė dekuoratīvėniem joudū siūlu siūliem. Ėš pėrktėnės jouduos ar tomsē mielėnuos gelumbės siūdėnuos "bumuosus" arba "žipuonus", katrėi ėrgi bova trumpė, nu lėimens dortė, so pamušalo, kartās švėisė kailė apkaklė, apvediuojėmās papouštė. Žėima liuob nešiuotė kailėnius — švėisē išdėrbtus, "plėkūsius" ar aptrauktus gelumbė, mėlo.

PĖRŠTĖNĖS
Jē jau kailėnē, sermiega, tā ėr pėrštėniu rēk. Kuožnā dėinā nebūtėnā anuos toriejė būtė so raštās. Nešiuojė "tumpėnės" pėrštėnės. Švėntā dėinā — pėrštoutas ėr jau būtėnā so raštās. Ont jouda, pėlka, balta dogna rauduonās, žalēs, geltuonās, mielėnās žvaigždieliu, duobilieliu, katpiedieliu raštās. Ka nešaltom rėišos, ė vīrā, ė muotrėškas nešiuojė "ronkuoviečius", "runkelkas". Nierė anus daugiausē rėpso, dvijū spalvū siūlās drīželēs. Anei ejė skersā ar išėlgā. Dar liuob inėrs baltu ar geltuonu karuolieliu, ka būtom poikiau.

ŽEKĖS
Anas nierė vėinuos spalvuos ėr dvėm gijuom. Raštā — stombė. Diejė rodabalta, joudažalė, rodamielėna spalva. Dėdėlē žemaitėms teka nešiuotė baltā ėr rauduonā drīžoutas žekės. Vasarā žekės nierė iš lėna smolkio raštelio ar kiauraraštio. Žekės bova neramas lig keliu, vo parėštas spalvuotuom jousteliem.

APAVS
Kā esi poikē apsėtaisiusi, basa neisi. Ausīs tou, kou turi geresnė. Baguotesnės jau XIX omžiaus pradiuo toriejė šėkšnėnius batelius. Bova anėi ont kolnelė, sovarstuomė. Tuokei ė dabā tebie dėdėlē maduo. XVIII omžiou Žemaitėjuo pasėruodė klumpē. Dėibėna anus iš kėita, lengva medė, rėistuoms nosiems. So klumpiem ne tik po kėima vākstiuojė. So anuom ėr i svetius, torgo važiava, i vakarėlius ejė. Švėntā dėinā muotrėškuoms, vākams klumpius dėrba išpjaustinietus ar išmaliavuotus vėsuokiausēs raštās. Kuožnā dėinā nešiuojė ėr nagėnės (dar kėtēp rezgėniem vadėnamas). Vo poušies mergelės ėr muotrėškas šlipouta gintarą karuolēs. Nešiuojė anus 1–3 eiliem.

Literatūra:
1. Spalva lietuvių literatūros mene.  Vilnius. 1989.
2. S. Bernotienė. Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab. – XX a. pr.  Vilnius. 1974.
3. Lietuvių liaudies menas. Drabužiai.  Vilnius. 1974.
4. Liaudies kūrībos patikimas dabarties kultūroje.  Vilnius. 1989.
5.  Istoriko etnografičeskij atlas Pribaltiki. Odežda (rusiškai).  Rīga. 1986.
6. T. Jurkuvienė. Tautinis kostiumas vaikams ir jaunimui.  Vilnius : LLKC. 1993.
7. Liaudies meno savitumas.  Kaunas. 1984.
8. M. Mastenītė. „Žemaitijos moterų drabužiai XIX a. – XX a. pradžioje“. Iš lietuvių kultūros istorijos.  Vilnius. 1964. T 4. P. 141 155.