R E G I O N Ų    K U L T Ū R I N I Ų    I N I C I A T Y V Ų     C E N T R A S English      
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius.
Tel./faksas (8~5) 261 9670, mob. tel. 8 687 47550. El. paštas
zemaiciu@gmail.com
          
 
Į pradžią Laiškams Laiškai                 Atsakymai į klausimus                      Paieška                 
        
Mūsų valstybės: Latvija. Svarbiausios žinios
 
Latvijos valstybės vėliava Latvijos valstybės herbas
Latvijos Respublikos vėliava Latvijos Respublikos herbas
 
 
 
OFICIALUS VALSTYBĖS PAVADINIMAS – Latvijos Respublika (Latvijas Republika).  Nepriklausoma parlamentinė demokratinė Baltijos regiono valstybė. Latvija savo nepriklausomybę paskelbė 1918 m. lapkričio 18 d. Atkūrė 1991 m. rugpjūčio 21 d. 2003 m. rugsėjo 20 d. referendume Latvija pasakė, kad nori tapti Europos Sąjungos nare.
PREZIDENTĖ: Vaira Vīķe-Freiberga
NATO narė nuo 2004-04-02.
Europos Sąjungos narė nuo 2004-05-01.
valstybės kodas – LV
ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS – Latvijos teritorija suskirstyta į 26 rajonus ir 7 miestus.
SOSTINĖ – Ryga (apie 916 000 gyventojai).
PLOTAS – Latvijos plotas 64 589 km² , iš kurių 1,5 proc. sudaro vandens telkiniai.
GYVENTOJŲ SKAIČIUS – Šiuo metu gyvena apie 2 30,6 600 gyventojų (2005 m. liepos 1 d. duomenimis Latvijoje iš viso buvo 2 259 673 gyventojų. 59,8 proc. jų sudarė latviai (1 351 659). Lietuvių gyveno 29 918 (1,3 proc.), rusų – 634 953 (28,1 proc.), baltarusių – 85 380 (3,8 proc.), ukrainiečių – 54 764 (2,4 proc.), lenkų – 55 527 (2,4 proc.).
LIETUVOS AMBASADA LATVIJOJE – Rupniecibas iela 24, LV-1010, Riga, Latvia. Tel.: (371 7) 321 519, (371 7) 320 948, (371 7) 320 919. El. p. lt@apollo.lv
KITI SVARBESNI MIESTAI – Išskiriami 7 dideli miestai, iš kurių žymiausi – Daugpilis, Liepoja, Venspilis.
RELIGIJA – liuteronai, katalikai, stačiatikiai.
KALBA – latvių.
PINIGINIS VIENETAS – Latvijos latas.(1 eur ~ 0,69 lvl)
ISTORINIAI REGIONAI: Kuržemė (Kurzeme), Vidžemė (Vidzeme), Žiemgala (Zemgale), Latgala (Latgale).
GEOGRAFINIAI YPATUMAI: 40% valstybės teritorijos užima moreninės kalvos.
Šalyje yra daug ežerų (didžiausi iš jų – Liubanas, Raznas).
Aukščiausia vieta Latvijoje –  Gaizinkalnis (312 m).
Ilgiausios upės: Gauja ir  Dauguva.
Latvijos teritorija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Šios valstybės kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Baltijos pakrante 2–3 km, vie­tomis iki 50 km pločio ruožu tęsiasi Pajūrio žemuma. Šiaurėje – 40–60 m aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos didžiumą sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos plyti  Kuršo aukštuma (Krievukalnio kalnas, 184 m); Ven­ta ją dalija į Vakarų Kuršo ir Rytų Kuršo aukštumas.
Latvijos centre plyti Centrinė Vidžemės aukštuma (Gaizinkalnio kalnas, 311 m  –  aukščiausias Latvijoje). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Delinkalnio kalnas, 271 m).
Latvijos pietryčiuose yra upių slėnių, ežerų duburių suskaidyta Latgalos aukštuma (Didysis Liepukalnio k., 289 m)  –  moreninės kalvos ir keimai.
Tarp Centrinės Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre  –  plokščia, pelkėta Lubano žemuma
RYGA – didžiausias ir svarbiausias pramonės, verslo, kultūros ir finansų centras Baltijos šalyse išsidėstęs prie Rygos įlankos, netoli Dauguvos žiočių. Latvijos valstybinė siena šiaurės vakaruose eina Baltijos jūra, šiaurėje ribojasi su Estijos respublika, rytuose  –  su Rusija, pietryčiuose  –  su Baltarusija, pietuose  –  su Lietuva.
Rygos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Ypač garsėja Rygos Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kuri daugelio lyginama su Sankt Peterburgo, Vienos, Barselonos architektūros šedevrais. Rygą – didžiulis mokslo ir švietimo centras. Čia veikia Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Rygos technikos universitetas (Rīgas Tehniskā Universitāte), Rygos Stradinio universitetas (Rīgas Stradiņa Universitāte), nemažai kitų aukštųjų mokyklų.

        

[Į pradžią] [Laiškai] [Atsakymai į klausimus] [Paieška] [Kalendorius] [Naujienos]  [Naudingos nuorodos]

© Regioninių kultūros iniciatyvų centras

Svetainės priežiūra: Multimedijos centras humanitarams Matematikos ir informatikos institute

Tinklalapis atnaujintas 2007.06.24