Lietuvių ir latvių maistas, tradiciniai valgiai

Latvių tradicinis maistas

Tradicinis latvių maistas Šventiniai latvių patiekalai Kalėdiniai patiekalai Velykų patiekalai Derliaus nuėmimo šventės patiekalai

Vasaros švenčių patiekalai Vestuvių patiekalai Šių dienų latvių tradicinis maistas (pusryčiai, pietūs, vakarienė, gėrimai)

Tradicinis latvių maistas

Latvijoje kaimiečių ir miestiečių, konkrečiai Rygos gyventojų, virtuvė gerokai skiriasi. Miestiečių virtuvei būdinga didesnė patiekalų įvairovė. Gaminant juos daugiau naudojama įvairių prieskonių. . Mieste (konkrečiai Rygoje) labai populiarūs žuvies patiekalai. Rygos, kaip ir bet kurio kito uostamiesčio, tradicinė virtuvė turi daug panašumų su slavų, baltų, vokiečių, skandinavų virtuve. Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mėgstamiausia yra ruginė duona.

Nuo seno latviai mėgsta valgyti putrą – kruopų košę. Ji valgoma su pienu arba su mėsa ir taukais. Nuo seno latviai mėgsta valgyti įvairių kruopų košę. Žinomiausias latviškas desertas yra saldi košė su rūgštoku padažu, vadinama Hubertu.

Žinoma, kad jau viduramžiais Latvijoje buvo mėgstamos įvairios sriubos. Viena iš jų – skabputrė.. Tai pieniška parauginta sriuba su kruo­pomis. Ji Latvijoje populiari iki šiol.

Kopūstienė – sriuba iš šviežių ir raugintų daržovių (kopūstų, burokėlių lapų, rūgštynių).

Per pietus, įvairias šventes latviai mėgsta valgyti karštus mėsos ir žuvies patiekalus. Latviai yra perėmę daug vokiškų kulinarijos tradicijų, todėl tarp tradicinių mėsos patiekalų daugiausia yra virtų. Pastaraisiais dešimtmečiais labai išpopuliarėjo ir kepsniai, rūkyti mėsos patiekalai.

Populiariausias tradicinis latvių gėrimas yra raugintas pienas (rūgušpiens) ir kefyras (kefirs). Nuo seno latviai mėgsta ir gią, šviežią, fermentuotą beržų sulą, alų.

Mėgsta latviai žuvies patiekalus.

Iš alkoholonių gėrimų tradicinis yra „Rīga Black Balsam“. Pirmą kartą jis buvo pagamintas XVIII a., remiantis senoviniu receptu, kurį yra naudoję Rygos farmacininkai. Į šio gėrimo sudėtį įeina įvairios žolelės. Likeris tamsus, tirštos konsistencijos, aromatingas. Manoma, kad jis turi gydančių savybių.

Latviai dažnai savo maistui naudoja pieną ir jo produktus.

Sunku latvių stalą šiandien jau įsivaizduoti ir be bulvių. Ji – pagrindinė latvių stalui naudojama daržovė. Jos patiekalai daug turi bendro su vokiška virtuve.

 

Šventiniai latvių patiekalai

Latviai puoselėja senąsias kulinarijos tradicijas. Iki mūsų dienų yra neužmiršti ir senieji šventiniai patiekalai. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje, tradicinės Latvijos šventės yra susijusios su metų laikais ir žemdirbyste. Per tas šventes tradiciškai gaminami tokie patiekalai, kuriuos galima pagaminti tokių patiekalų, kuriuos tuo metu gali pasiūlyti gamta.

Kalėdiniai patiekalai
latviai tiki, kad nuo to, turtingas ar ne jų kalėdinis stalas, priklausys, kokie bus metai. Tam, kad kiti metai būtų turtingi, per Kalėdas ant latvių stalo turi būti 9 patiekalai.

Populiariausias Kalėdų valgis Latvijoje – kepta kiauliena.

Tarp populiariausių yra ir virta kiaulės galva.

Šventinį stalą puošia ir karpis. O žuvies žvynai dedami į kišenę ar piniginę, nes tikima, kad tai kitais metais atneš daug pinigųSunku latvių Kalėdas įsivaizduoti ir be virtų žalių žirnių su keptos mėsos gabalėliais ir spirgučiais. Taip pagaminti žirniai dažniausiai valgomi ryte, nes latviai tiki, kad jei per Kalėdas žirnius suvalgysi ne ryte, visus metus tave lydės nelaimės. Šis patiekalas dažniausiai užgeriamas rūgusiu pienu arba kefyru.
Kitas populiarus kalėdinis patiekalas – kraujinė dešra. Ji yra apvalios formos, primena žiedą. Latviai ją laiko visų metų simboliu.

Per pastarąjį šimtmetį Latvijoje tapo populiari iš Vokietijos atkeliavusi imbierinė duona.

Velykų patiekalai

Nuo seno pats populiariausias Velykų valgis Latvijoje – kiaušiniai. Prieš tai juos būtina išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais. Ši tradicija čia yra išlikusi iki šiol.

Seniau per Kalėdas latviai valgydavo ir daigintus kviečius. Pastaruoju laiku šis patiekalas jau nebėra populiarus. Daigintais kviečiais dažniausiai puošiamas tik Velykų stalas.

Vasaros švenčių patiekalai

Pati populiariausia vasaros šventė Latvijoje – Joninės (Jaņis).

Pagrindinis Joninių patiekalas – kmynų suris, kuris užgeriamas alumi.

Per Jonines ant šventinio stalo visada gausu ir vyniotinių, kitokių mėsos patiekalų, saldžios duonos, dabar jau ir įvairaus modernaus maisto, kurio pasiūla didžiulė parduotuvėse ir kurį jau moka gaminti dažna šeimininkė.
Joninių dieną populiarus iškylų maistas (įvairi rūkyta dešra, ant grotelių kepti mėsos patiekalai, salotos).

 

Derliaus nuėmimo šventės patiekalai
Tuo laiku derlius jau nuimtas, daug įvairiausių maisto produktų, tai ir šventinis stalas turtingas. Tokios šventės proga dar ir paršiukas ar avinas paskerdžiamas. Patiekalai gaminami ir naujojo derliaus bulvių, grūdų, daržovių. Latvijoje tikima, kad iš naujojo derliaus grudų iškepta duona turi ypatingą galią, tad latviai tiki, kad jei turi kokį norą, jį turi prieš valgydamas duonelę atsiminti, tada neabejotinai jis išsipildys. Ta duonelė čia labai gardi. Latviai mėgsta ir įvairią saldžią duoną. Ją įdaro rabarbarais, obuoliais, uogomis, saldžiu sūriu, džiovintais obuoliais žiemą.

Latviai mėsą sūdo, džiovina, rūko, gamina iš jos dešras. Mėgstamas latvių patiekalas virtas kiaulienos kumpis. Paskerdus paršiuką, daroma kraujinė dešra.

Šventėms iš riebaus bekono mėsos gaminami tradiciniai mėsos vyniotiniai.

 

Vestuvių patiekalai

Vestuvių stalas Latvijoje nuo seno labai turtingas. Ant jo gausu šaltų patiekalų: vyniotinių, įvairių mėsos užkandžių, salotų, saldžios duonos, alaus, vaisių.

Pagrindinis patiekalas per vestuves, taip pat ir gimtadienius – kiaulienos šonkauliukai, šniceliai, kepsniai ir didkepsniai, veršienos kepsniai.

Desertas dažniausiai gaminamas iš uogų.

Po vidurnakčio svečiai dažniausiai ragauja „Naujos žmonos tortą, kuris užgeriamas kava.

Per tokias šventes latviai dažnai geria ir įvairių žolelių arbatą. Bene labiausiai latviai mėgsta ramunėlių ir mėtų arbatas.

Šių dienų latvių tradicinis maistas (pusryčiai, pietūs, vakarienė, gėrimai)

 

Pusryčiai

Podelis kavos arba arbata, sumuštiniai su sūriu, dešra, pomidorais ir agurkais. Dažnas latvis ryte tradiciškai išgeria ir stiklinę pieno. Ryte latviai mėgsta valgyti ir omletą, virtus kiaušinius. .

Priešpiečiai (pirmi pietūs)

Jie valgomi tarp 12 ir 15 val. Tuo metu dažnai valgoma sriuba, pagaminta iš kiaulienos, žuvies sultinio, pagardinta svogūnais, morkomis, kitomis daržovėmis, bulvėmis. Latvijoje taip pat mėgstamos burokėlių, pupelių, žirnių, rūgštynių, šviežių dilgėlių sriubos. Labiausiai pirmiesiems pietums mėgstami karšti patiekalai, pagaminti iš mėsos, žuvies, bulvių, virtų ryžių, grikių, šviežių salotų. Šie patiekalai pagardinami grietine, jos padažu.

Pirmiesiems pietums dažniausiai būna gausus desertų pasirinkimas. Jie gaminami iš pieniškų produktų su vaisiais, želatinos, bulvių krakmolo.

Pavalgius latviai geria vaisių sultis, pieną, taip pat ir raugintą , arbatą, kavą.

Antrieji pietūs arba vakarienė

Ji valgoma apie šeštą-septintą valandą po pietų. Tuo metu valgomas labai įvairus maistas, pradedant šaltais užkandžiais, sriuba, karštais patiekalais (kaip ir per pirmuosius pietus), pieniška sriuba. Tie, kurie labiau taupo laiko, maistui naudoja ir parduotuvėse parduodamus pusfabrikačius. Vis labiau latviai mėgsta picas.

Gėrimai
Didžioji dalis latvių mėgsta gerti arbatą ir kavą, dažniausiai be pieno, vaisių sultis, šaltinio vandenį. Kaip ir seniau, nemažai latviai išgeria rūgusio pieno, kefyro, beržo sulos, giros, alaus.

 

Pagal Latvijos spaudą parengė Virginijus Baranauskas