R E G I O N Ų    K U L T Ū R I N I Ų    I N I C I A T Y V Ų     C E N T R A S English      
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius.
Tel./faksas (8~5) 261 9670, mob. tel. 8 687 47550. El. paštas
zemaiciu@gmail.com
          
 
Į pradžią Laiškams Laiškai                 Atsakymai į klausimus                      Paieška                 
       

Lietuvos kulinarinis paveldas

Žemaitiu posmarškuonė kuošė

Endriekātė Regina ėš Palonguos

Tėktaa toriekėt kontrybės skaityte lig galą... Keta karta, kumet maskuotis pargryža par karą mumis užgruobtė, 1944 metu spalie, neožėlga ėšejė kamėndanta isakyms -- vėsė Palonguos žmuonės par 12 adynu tor ėš Palonguos ėšsėkraustytė – avakacėjė tataa. Kū darysi -- pryš valdė nepašuokiniesi, kaap varlie pryš dalgi. Tad omžėnaatilsi tievalis, nabatmėno ėš kor gavės arklį pakinkyta i šlajės, sokruovė kas telpa i tas šlajės ėr mumis, tris vaakus. Vo pats so mamalė ejė piestiuoms. Laikiem karvelė toukart, tad prirėšta ejė lygee. Ėšsėkraustiem pri tieva bruolė Bladė i Sklypėninku kaimą, dar Palestina vadinama teik žemė bova lekontiasis smėltis. Kelsnaėlgs – kuokėi trys kėluomėiteree. Nusėkraustiem, vo tėnanū patiūvakū dešim, tėktaa pats dėdiasis Prūsus tarnava ož vaiki kėtė vėsė nomėj. Ba anū dar besanti tieva sesou Juzepa so ketorees vaakaas ėr so sava žmuogom. Tuos vėitas tabova nateep daug: dvė truobas, kamara ėr koknė, Paskou važiouk nomėi, sosėkrauk manta, perą (vaakus tataa), Hcarvelė ė r atgryžk – paržėimavuosem. Karvelee pašarą ožteks ėrpatysprasėmaitinsemšeepteep.Prikėbsi pri ūkė darbu, valdee gėrės miediu privuolė pagelbiesi atdoutė, ėr, dous Dėivalis, solauksem pavasarė. Tataa teep keta karta bova ~ pėrma syki žmuogo matydams senasis Salys davė do dėdliausius kaap smakus arklius, apžielusiuoms kuojuoms, šlajės – naskundė ėr namėslėjė, kad apgaus. Teep mes jau kėtnosdėinuos vakarė atsėdūriem pri Salė. Davė mums geroujė truoba ėr alkerio. Alkierios bova šalts, bet padiejėma bova daug. Sotėlpuom poikiausee. Tame alkieriou stuoviejė dėdėlee poikės geltuona medė lentynas. Bova anuos ožrakėnamas ėr so stėklaas, pelnas vėsuokiausiukningu.Vo jau dėdėlee bovau pasėėlgosi kningelė paskaitytė. Tad vėina dėina nabėštoriejosi paklausiau Salienės, kas tėn duo kningas stuov. Ana rokou: -- Če mona sūnelė pruopesuoriaus kiaulėnės bolvelės – ropotelės. Tad vėsė, kas gyvs galės, liuobam priskostė dėdeli katėla ėš vakarą – kas tėn ryta meta terliuosės! Vo dabar tomsie ryta meta Kamšė ožkor ogni ir praded vertė kuošė. Vondėns ontpėl daug, ropotės liuob būs geraa apsemtas. Kaa anuos liuob ėšvėrs. oždies dongtiontkatėla, tū vondėni nusunks i keta katėla, pastatys ont ognėis, vo ruopės grūs so mėntorio pakol nablėks cielū, vėsas pavers i vėina kuošė. Toukart kels katėla so ruopiems ont ognėis, sopėls tū vondėni, kor ruopės vėrs,diesdroska, geraaėšmaišys ėrpradies i tou skysta bolvynė berte rogėnius soumalėniusmėltus,veiziedama,kadmėltaa nasošuokto i konkuolus, ėr kad kuošė būtom skysta – baverdont mėltaa ėšsėpot ėr kuošė ėšeet gera. No ėr liuob Karusė maišytė kuošė so mėntorio (keta karta so medėnio dėdelio šaukšto), kad neprisvėltom • ėr kad būtom ėšdėrbta geraa, vo aš žabus i ognikėšo, teep, kad pardaug navėrtom. Vo kuošė taškuos kol skysta tabier kaap kuoks kor liuobam vertė vėralus, valgytė ėr šeep darbus dėrbtė. Kaap nuori teep rokouk – dvėdešim dvė galvas. Tėktaa karą laikė niekam ni mėslės nabova vuožavuotėis ar zystė. Ėr išejė nu maskuolė valdiuos prisakyms vėsėms vyrams lig 45 metu ožsėmeldoutė pri karė nė komisarą, katros bova Salontūs. Če jau nieką nepapūsi, ėr išejė vyru būrys i Salontūs. Kaap banuori, apie 45 kėluomėitėrius žėimuos laikė par snėigus po Kaliedu. Dėina trumpa (yr sakuoma, ka tėktaas po trėjū Karalių dėina pratyst par gaidė žingsni). Tad anėi lig sotemstont tėktaa priejė Kalnali. Če pat yr ėr Reketės suoda. Vyraa tėn pasėprašė i nakvynė. Mona tievalis prisėprašė pri Salė (kaap paskou gavuom žėnuotė, i pruopesuoriaus kalbininką Salė Ontuona tievėškė). Senasis tievelis Salys bova nagalings ėr daugiau luovelie liuob golėnies, vo muotėnelė dar bova mitri, vedė vėsa gaspaduorystė. Dar bova somdyta merga Karusė. Senasis Salys ėšklausėniejė mona tievali, kas ons tuoks yr, ėš kor ėr dėl kuo i tus Salontūs naktėis laikė braižuos. Tievalis apsakė vėsus sava avakacėjės vargus. Salys ėr rokou: – Žėnaa, Jūzapaa, imk mona komelės, dvėkinkės šlajės ėr rytuo ryta važioukėt i tus Salontūs ožsėmeldoukėt.

Salė Ontuona bėbliuotekasokrauta. Kažėn ar būsi teik muokyta, kad kū nuors suprastomi. Sakau, kad aš muoko skaityte dėdėlee geraa, vo rasint, kas nuorėntaas yr ėr diel monės parašyta. "Geraa,-- rokou ana,-- še tavėi raktieli, pajiemosi kninga paveiziek ėr padiek i tou pate vėita. Vo jee kū rasi skaituoma, ėr monėi paskaitysi." Teep aš parskaitiau lietovėškas krestuomatėjės – apsakymelee bova vėsu mūsa žėnuomu rašytuoju: ėr Žemaitės, ėr Vaižgonta, ėr Valončiaus, ėr Krievies, ėr vėsu kėtū (kū če ėr beismėnavųosi). Tas monėi dėdeliausee pateka, vo pritėka kaap šonėi vuotegs. Pri Salė kuožna vakarą liuobam skostė ruopės posmarškuonee kuošee. Ruopelės nedėdlės, kiaulėnės,--dėdiuosės ėšrabavuojė maskuolee. Mums besont vėina nakti ligo nakvynee ėsėprašė tuokei kaap ėr kareivee. Rokavuos anėi maskuolėškaa. Vo nakti atiemė ėš gaspaduoriu klietėis raktus, ėšpylė vėsas mėigas, kas babova palėkė, ėšnešė nu aukšta lašėnius (pryš Kaliedasbova kiaulė pjauta), dabaa vėina gyva kiaulė pasėgruobė, sodiejė vėskū i tuoki kledarą grūzavika ėr, prisakė tylietė (vo nušaus!), ėšvažiava. Dėdėlee bovuom ėšgondintė, bet nepasėskūsi – karą laiks. Tataa babova lėkosės tėktaaognėkalnis. Jau žėnuojau, kas tas Vezovėjos yr, tad monėi liuob ėšveizietė verdonti kuošė lygo lava. Pasakiau Karusee, ta tėktaas ėšsėčydėjė ėr saka: – Vaakali, kol kuošė ėšverdi, devynė prakaitaa ėšmuš ėr po lėižovio šlapee yr. Kaa vers kuošė, Karusė ronkas liuob apsėvyniuos so noušokėnio abrūso, kad nanopokšto nu kuošės taškymuos. Ėšvėrusi liuob tųjau sopėltė kuošė i muolėnidėdėlibliūda, ondiesdongti, tėk palėks plyšį kad kuošė "neapsėmyžto" (teep liuob sakys). Tujau padėrbs merkė ėš lašėnieliu so cėbolelė pakepintu, dar smetuona liuob idies, padėrbs kuošės bliūda vėdorie doubė, sopėls merkė ėr dies ont stalą. Vėsė liuobam sosiestė valgytėė so medėnees šaukštaas ėšvėina bliūda tėktaas pėina saldė ar rūgsta kuožnos toriejiem sava poudelie. Vo skanybė! Ėr nojau seilė tyst... Jee mėslėjėt, ka maloujo, parabavuokėt patys. Aš tad- tonkee vėn verdo posmarškuonė. Kaa prisėmėno tus laikus, omžėnatėlsi sokalbo ėr ož Saliu dūšelės.

        

[Į pradžią] [Laiškai] [Atsakymai į klausimus] [Paieška] [Kalendorius] [Naujienos]  [Naudingos nuorodos]

© Regioninių kultūros iniciatyvų centras

Svetainės priežiūra: Multimedijos centras humanitarams Matematikos ir informatikos institute

Tinklalapis atnaujintas 2007.06.24