Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Žagarė

• Žagarė – Joniškio rajono seniūnijos centras, atokiausias Šiaurės Lietuvos miestelis. Istoriniuose šaltiniuose ši vietovė pirmą kartą paminėta 1198 m.  Anksčiau Žagarė vadinta Sangara.
• Žagarėje išsaugota XVI a. akmenimis grįstos gatvės, XIX a. miestelio architektūra.
• Paskutiniais metais Žagarėje yra apie 3 tūkst., Žagarės apylinkėse – dar apie 2 tūkst. gyventojų.
• 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr. I – 2913, siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti, įsteigtas Žagarės regioninis parkas, kuriam dabar priklauso 4 930 ha dydžio teritorija. Į ją įeina ir Žagarės miestelis, kuris valstybės saugomas kaip urbanistinis paminklas.
• Žagarės regioniniame parke yra ilgiausias Lietuvoje ozas (geomorfologinis darinys). Švėtės upelio šlaitai akį džiugina čia atsiveriančiomis dolomitinėmis atodangomis. Žagarės miškuose auga  tauriųjų elnių bandos. Šių apylinkių miškuose nemažai Lietuvoje retų augalų rūšių.
• Regioninio parko teritorijoje yra ir vaizdingi, gilią ir garbingą šių žemių senovę menantys, skirtinguose Švėtės upelio krantuose pūpsantys  Aukštadvario (Žvelgaičio) bei Raktuvės piliakalniai. Ant Raktuvės piliakalnio buvusi žiemgalių pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1271 m. (įvairiuose šaltiniuose nurodomos ir kitos datos – 1272 ir net 1198 m.). 1289 m. kryžiuočiai Raktės pilį sudegino. Ant Žvelgaičio piliakalnio gyventa XIII–XVIII a.
• Vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų šiame krašte –          XVIII–XIX a. suformuotas Žagarės dvaro kompleksas. Čia įspūdingi ne tik restauruoti rūmai, bet ir žirgynas su angliškomis arklidėmis ir didžiuliu uždaru maniežu. Dendrologiniu požiūriu unikalus yra Žagarės dvaro rūmus supantis parkas.