Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Pakruojis

• Dabartinis Pakruojo herbas (naudojamas nuo 2006 m.)

  1968–2006 m. naudotas Pakruojo herbas

  Vienas iš Lietuvos–Latvijos paribio rajono centrų, išsidėstęs šiaurinėje Lietuvos dalyje, dešiniajame Kruojos (Mūšos intako) krante. Nuo Pakruojo 40 km į vakarus – Šiauliai, 50 km į pietryčius – Panevėžys. Pro Pakruojį eina Šiaulių–Biržų geležinkelis. Rajone gyvena daugiau kaip 28 tūkst. gyventojų (daugiausiai jų susitelkę Pakruojyje ir Linkuvoje). Rajono teritorija teka Kruoja, Mūša ir keletas kitų  upelių, miškai užima 16,7 proc. teritorijos ploto. Rajone veikia 2 gimnazijos, 3 vidurinės, 14 pagrindinių mokyklų, 1 pradinė mokykla, muzikos mokykla.

• Pakruojo dvaras ir miestelis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1531 m.
• Išliko 1596 m. Pakruojo dvaro inventoriaus aprašas, kuris buvo sudarytas mirus dvaro savininkui V. Martinavičiui ir jo žmonai U. Macaitei. Ilgą laiką Pakruojo dvarą valdė baronai Roppai.
• 1613 m. Pakruojis gavo privilegiją rengti du metinius prekymečius.
• 1630 m. mieste pastatyta medinė katalikų bažnyčia.
• 1801 m. Pakruojyje pastatyta graži sinagoga, kuri garsėjo savo vidaus apdaila, ten buvusiais medžio drožiniais, altoriumi.
• 1848 m. per choleros epidemiją Pakruojyje mirė 70 žydų, nemažai lietuvių.
• 1859 m. Pakruojyje buvo 642, 1897 m. – 1 545, 1923 m. – 1 184 gyventojai.
• 1862 m. liepos 19 d. Pakruojo gyventojai buvo sukilę prieš valsčiaus valdžią.
• 1887 m. Pakruojyje pastatyta nauja mūrinė dvibokštė bažnyčia (konsekruota 1891 m.).
• Carinės Rusijos laikais, XX a. I p., nepriklausomos Lietuvos metais Pakruojis buvo valsčiaus centras.
• 1950 m. Pakruojis tapo rajono centru, jam suteiktos miesto teisės. Tuo metu mieste buvo 2 427 gyventojai.
• Sovietmečiu Pakruojo dvaro rūmuose veikė kolūkio administracija, vėliau patalpos buvo perduotos žemės ūkio technikumui.
• Rajone saugoma daugiau kaip 410 vietinės ir respublikinės reikšmės kultūros paminklų.
• Daugiausia turistų dėmesio rajone sulaukia Pakruojo dvaro sodyba  ir parkas.
• Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis – vienas iš penkių vertingiausių išlikusių senųjų dvarų Lietuvoje. Parkas čia užima 49 ha plotą. Iš 48 buvusių dvaro statinių yra išlikę 43.
• Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M. Vakavičius, vėliau dvarą valdė V. Martinavičius, A. Koleckis, S. Juškevičius, didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. XVIII a. pab. dvaras atiteko vokiečių baronams Roppams. Jį valdė kelios Roppų kartos: Teodoras (1783–1852), Hermanas (1810–1890), Leonas (1860–1940), Julius (1910–1944).
• Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Statybas pradėjo V. Roppas, vėliau pastatus projektavo ir statė T. Roppas. 1835–1840 m. buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas.
• Turistų gausiai lankoma ir Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia bei karmelitų vienuolynas (XVII–XVIII a.), Žeimelio urbanistikos centras (XVI–XIX a.), pirmojo Lietuvos fiziko chemiko Teodoro Grotuso (1785–1822) kapavietė Gedučių kaime (Guostagalio sen.), kompozitoriaus Juozo Pakalnio (1912–1948) gimtinė Veselkiškių kaime (Linkuvos sen.), Rozalimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir dievdirbio J. Danausko (1855–1937) sukurtos skulptūros, Vytauto paminklas (sukurtas 1930 m., autorius A. Nesavas) Bardiškių kaime (Žeimelio sen.), kunigaikštienės Birutės paminklas (sukurtas 1930 m., autorius A. Nesavas) Lauksodžio kaime (Žeimelio sen.).