Lietuvos – Latvijos paribys: Latvijos paribio miesteliai

 

Jelgava (Mintauja)

Lietuviškas ankstesnis miesto pavadinimas – Mintauja, ankstesnis Mītava, vokiškai – Mitau.

Latvijos Respublikos miestas, Jelgavos rajono centras, esantis apie 50 km į pietvakarius nuo Rygos, abipus Lielupės. 1919–1950 m. Jelgava buvo vienos iš Latvijos apskričių, 1950–1962 m. rajono centras. centras. 1977 m. čia gyveno 65 tūkst. gyventojų, 2004 m. – 66 100.

Iš Jelgavos eina geležinke­liai ir plentai į Rygą, Ventspilį, Liepoją, Mažeikius, Šiaulius, Jekabpilį. Miestą garsina saloje stovinti senovinė Jelgavos pilis ir ją supantis parkas.

Daugelį metų miestą garsina mikroau­tobusų, mašinų, žemės ūkio mašinų, sta­tybinių medžiagų, statybinių konstruk­cijų gamyklos, lokomotyvų remonto įmonė, linų, konservų, mėsos, duonos produktų kombinatai, cukraus, avalynės fabrikai, trikotažo, keraminių butelių gamybos įmonės. Jelgavoje veikia Latvijos žemės ūkio akademija, hid­rotechnikos ir melioracijos mokslinio ty­rimo institutas.

Mieste veikia Jelgavos istorijos ir dailės mu­ziejus.

 

Jelgavos istorijos fragmentai

Miestas pradėjo formuotis po to, kai 1265 m. Livo­nijos ordinas Lielupės saloje pastatė pilį.

1345 m. Lielupės pilį sugriovė lietuviai.

1522 m. rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti Jelgavos bažnyčia.

1561–1795 m. Jelgava buvo Kuršo hercogystės, Lietuvos ir Lenkijos vasalės, sostinė.

1561 m. lapkričio 28 d. paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris su Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu pasirašė pajungimo sutartį ir tapo Kuržemės hercogystės pirmuoju hercogu.

1568 m. Jelgavos miestas tapo hercogystės sostine.

1573 m. hercogas Gothardas Ketleris Jelgavai suteikė miesto teises.

Nuo XVII a. Jelgava buvo formuojama kaip taisyklin­go planavimo miestas.

1655–1660 m., vykstant Žečpospoli­tos–Švedijos karui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė prie Jelgavos sumušė švedus.

1697 m. į Jelgavą buvo atvykusi didelė rusų delegacija, kurios sudėtyje inkognito buvo Petras I.

1775 m. Jelgavoje įkurta pu­siau universitetinio tipo mokykla (vadinamoji Peterio akademija), kuri

Nuo 1638 m. Jelgavą valdė hercogas Jekabas Ketleris.

1700 m. liepos 23 d. Jelgavą užėmė švedų kariuomenė.

1706 m. Jelgavą užėmė Rusijos kariuomenė. Po to buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp hercogų Fridricho Vilhelmo ir Petro I pusbrolio dukters Annos Ivanovnos. Po vestuvių Peterburge, grįžtant į Jelgavą, hercogas Fridrichas Vilhelmas mirė; Anna Ivanovna į Jelgavą atvyko kaip našlė.

1730 m. Anna Ivanovna tapo Rusijos cariene. Kuržemes hercogu dvarininkai išrinko Annos favoritą Ernestą Johaną Bironą. Bironas senosios pilies vietoje pagal italų architekto Bartolomeo Rastrelli projektą pradėjo statyti Jelgavos pilį.

1764 m. Jelgavoje svečiavosi Kazanova.

1769 m. Jelgavoje valdžia perduota hercogui Peteriui Bironui.

1775 m. hercogas Peteris Bironas įkūrė aukštąją mokyklą – Academia Petrina.

Jelgava daugelį metų buvo Kuršo ir Žiemgalos pagrindinis miestas (priklausė Žečpospolitai).

1779 m. Jelgavoje svečiavosi Kaliostro.

1789–1801, 1805–1807 m. Jelgavoje gyveno iš Prancūzijos išvarytas karalius Louis XVIII ir jo dvaras.

1795 m. Jelgava pateko į carinės Rusijos sudėtį (1795 m. Kuržemės dvarininkų landtagas priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, hercogas atsisakė sosto ir Kuržemės hercogystė nustojo egzistavusi. Jelgava tapo Rusijos Kuržemės gubernijos centru).

1806 m. reorganizuota į gimnaziją.

Rusų-prancūzų karo metu Jelgavą buvo užėmę prancūzų kariuomenė (1812 m.).

1818 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant Rusijos carui Aleksandrui I, Jelgavoje iškilmingai buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas Kuržemėje.

1822–1915 m. Jelgavoje buvo leidžiamas pirmasis lat­vių laikraštis – „Latviešu Avižes“.

XIX a. II p. – XX a. pr. Jelgava garsėjo kaip svarbus Latvijos pra­monės, prekybos ir transporto centras.

1895 m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė. Ji buvo pirmoji dainų šventė, kuri Latvijoje vyko ne Rygos mieste.

1913 m. čia gyveno 45 000 žmonių.

Pirmojo pasaulinio karo metais Jelgavą buvo užėmusi vokiečių kariuomenė.

1916, 1917 m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

1918 m. kovo 15 m. vokiečiai deklaravo, kad atkuriama Kuržemės hercogystė.

1919 m. sausio 3 d. į Jelgavą buvo atvykusi Latvijos Laikinoji vyriausybė. 1919 m. sausio 6 d. ji presikėlė į Liepoją.

1919 m. sausio 8 – kovo 18 d. mieste buvo įvesta Sovietų valdžia.

1919 m. birželio 21 d. į Jelgavą atvyko Avalovas-Bermontas ir čia buvo įkurta Vakarų Rusijos išlaisvinimo armijos pagrindinė būstinė.

1919 m. lapkričio 21 d. Jelgavą išvadavo Latvijos armija.

Nuo 1920 m. Jelgava priklauso Latvijai.

1920–1953 m. veikė Jelga­vos teatras.

1926 m. Jelgavoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas.

1939 m. atstačius sudegusią Jelgavos pilį, joje pradėjo veikti Latvijos Žemės Ūkio akademija.

1941 m. birželio 29 – 1944 m. liepos 31 d. Jelgavą buvo okupavę nacistinė vokiečių kariuomenė. Antrojo pasaulinio karo metais mestas buvo stipriai sugriautas.

Miesto centras atstatytas pa­gal 1947 m. planą (architektas O. Tylmanis ir kt).

Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo stipriai sugriautas, Jelgavos koncentracijos stovykloje buvo nužudyta 23 tūkst. sovietinės armijos karo be­laisvių.

Miestas skubotai atstatytas pokario metais, todėl šio laikotarpio statiniai architektūriniu požiūriu neturi didelės vertės.

1944 m. dalyje vadinamosios Peterio akademijos pastatų pradėjo veikti Jelgavos istorijos ir dailės muziejus, biblioteka.

1959 m. buvo parengtas naujas generalinis miesto planas (architektas A. Krūminis). Įgyvendinant šį planą, buvo pastatyta daug gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų, žemės ūkio aka­demijos kompleksas (1958–1968 m.), kultū­ros rūmai (1962 m., architektas A. Krūminis).

Jelgava stipriai kentėjo lenkų-švedų karo metu (1600–1629 m.).

1959 m. įsteigtas Jelgavos liaudies teatras.

Sovietmečiu Jelgavą garsino mieste veikusi didžiulė mašinų gamybos įmonė – mikroautobusus gaminęs Rygos Autobusų fabrikas (RAF).

 

Žymiausi Jelgavos kultūros paveldo objektai

Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1641 m.).

Jelgavos senosios pi­lies vietoje pastatyti barokiniai Jelga­vos (buvę Birono) rūmai (pradėti statyti 1738 m., architektas V. Rastrelis; perstatyti XIX–XX a.). Dabar čia veikia Latvijos žemės ūkio akademija).

Klasicis­tinė vadinamoji Peterio akademija (pastatyta 1775 m., architektas S. Jensenas). Nuo 1818 m. čia veikia Jelgavos istorijos ir dailės muziejus.

Medemo vila (pastatyta 1818 m., architektas J. Berlicas). Dabar pastatas naudojamas kultūros reikmėms.

 

Jelgava ir lietuviai

Pirmosios didesnės lietuvių grupės Jelgavoje apsigyveno po 1794, 1831 ir 1863 sukilimų.

1914 m. Jelgavoje gy­veno daugiau kaip 800 lietuvių, 1915– apie 3 tūkst., 1919 m. – 800, 1925 m. – 635, 1935 m. – 562, 1959 m. – 632, 1970 m. – 918, 1977 m. – 1 103.

XIX a. pab.–XX a. pr. Jelgava garsėjo kaip lietuvių kultū­rinės ir politinės veiklos centras. Tuo laiku jis darė didelę įta­ką Lietuvos kultūriniam, politiniam gyvenimui.

1888 m. Jelgavoje veikė slapta organizacija „Lietuvių draugystė“, kuriai vadovavo gydytojas Liudas Vaineikis.

XIX a. pab., kai caro valdžios nurodymu buvo uždaryta dalis Lietu­vos mokyklų, daug lietuvių mokėsi Jelgavoje (1890–1891 m. daugumą Jelgavos (Mintaujos) gimnazijos moksleivių sudarė lietuviai. 1889–1896 jelgavos gimnazijoje mokytojavo J. Jablonskis.

1890–1895 m. Jelgavos gimnazijoje veikė vei­kė Literatiškoji komisija – „Varpo“ re­dakcijos talkininkų grupė (J. Jablons­kis, A. Kriščiukaitis, P. Mašiotas).

1891–1900 m. šioje gimnazijoje mokėsi K. Jasiukaitis.

1894–1897 m. Jelgavos gimnazijoje veikė slapta lietuvių moksleivių draugija „Kūdikis“ (pirmininkas P. Gaidelionis).

Nuo 1896 m. Jelgavoje gyveno lietuvių visuomenės veikėja, rašytoja L. Didžiulienė. Ji čia laikė moksleivių bendrabutį, globojo moksleivius, kartu su J. Jablonskiu rengė lietuviškus vakarus.

1898–1901 m. ilgą laiką Jelgavoje praleido V. M. Kapsukas. Čia veikė jo 1904 m. sukurtos jaunimo organizacijos „Draugas“ (nuo 1905 m. pavasario – Lietuvių socialde­mokratų darbininkų partijos) kuopa.

1905 m. lapkričio 2 d. Jelgavoje buvo išleistas Kapsuko redaguotas socialdemokratų laikraštis „Kova“.

Per 1905–1907 m. revoliuci­ją Jelgavos lietuviai socialdemokratai kartu su čia gyvenusiais lat­viais ir rusais organizavo darbininkų streikus, leido atsišaukimus.

1906–1915 m. Jelgavos gimnazijoje mokėsi ir įvairiems mokslei­vių būreliams priklausė Karolis Požėla.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Jelgavoje veikė Lietuvių labdary­bės draugija, o Pirmojo pasaulinio karo metais – Lietu­vių draugijos nukentėjusiesiems dėl karo šelpti komitetas.

1919 m. Jelgavoje įsteigta lietuvių pradinė mokykla, kurioje 1933 m. mokėsi 53 mokiniai.

1922–1940 m. Jelgavoje veikė Latvijos lie­tuvių jaunimo katalikų draugijos skyrius.

1929 m. Jelgavos gimnazijoje pradėta mokyti lietuvių kalbos.

1928 m. įsteigta Žiemgalos (Mintaujos) lietuvių draugija, kuri 1935 m. suorganizavo lietuvių chorą. 1930 m. Jelgavos Žiemgalos muziejuje įsteigtas lietuvių etnografijos skyrius, kuriame tuo metu buvo apie 700 eksponatų.