Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Skuodas

• Tai vienas iš mažiausių rajonų Lietuvoje, kuris šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika. Skuodas – Klaipėdos apskrities Skuodo rajono centras. Didžioji rajono dalis priklauso Vakarų Kuršo aukštumai, rytinė – Pajūrio žemumai, pietrytinė – Rytų Žemaičių plynaukštės ir Vidurio Žemaičių aukštumai. Rajono teritoriją raižo Bartuva ir jos intakai Luoba, Erla, Apšė, į Baltijos jūrą savo vandenis plukdo Šventoji. Rajone yra šeši nedideli natūralūs ežerėliai (bendras plotas 49 ha). Didžiausias iš jų – Kalčių ežeras, Ylakių seniūnijos teritorijoje, ant Lietuvos–Latvijos ribos. Rajone yra 17 valstybės saugomų gamtos objektų (akmenų, kalvų, medžių, versmių), miškai užima 16,7 proc. teritorijos. 
• Skuodą puslankiu juosia Užluobės, Puodkalių, Kubiliškės piliakalniai. Tai rodo, kad senovėje čia būta vieningos gynybinės sistemos. Puodkalių piliakalnis – vienas didžiausių, įspūdingiausių Lietuvoje. Jis – Latvijos pasienyje. Būtent prie šio piliakalnio pradėjo formuotis Skuodas. 
• 853 m. Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ paminėta Skuodo rajone esanti Apuolės gyvenvietė (šiuo metu Apuolė – Luobos ir Brukio upelių santakoje esantis archeologijos paminklas, istorinis landšaftinis draustinis. Tai anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos teritorijoje esanti gyvenvietė.
• Skuodo rajono žemėse žmonės pradėjo kurtis pirmaisiais mūsų eros amžiais.
• 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos ordino magistro ir Kuršo vyskupo rašte) Skuodas paminėtas pirmą kartą.
• 1523–1529 m., kai buvo nustatyta tikslesnė Žemaičių ir Kuršo riba, Skuodas tapo pasienio miestu.
• 1259 m. Skuodo mūšyje žemaičiai susirėmė su Kuršo komtūro Bernhardo fon Koreno kariais ir mūšį laimėjo.
• XV–XVII a. prie Mosėdžio, Šauklių kaime, buvo pagonių šventvietė (šiandien vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų šiame Žemaitijos rajone).
• 1568 m. Skuodas buvo grafystės centras. Tais metais Skuodas  atiteko didikams Chodkevičiams – Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui Skuodo dvarą ir miestelį padovanojo  Žygimantas Augustas.  Po to J. Chodkevičius rūpinosi, kad Skuodo grafystė taptų šio krašto ekonominiu centru.  J. Chodkevičius Skuode pastatė Mūro kryžių, kuriuo įamžino pirmųjų katalikų misijų, vykusių 1567 m., atminimą. Tai seniausias žinomas paminklas Lietuvoje. Sovietmečiu jis buvo nugriautas, 1990 m. atstatytas.
• 1572 m. gegužės 17 d. Žemaitijos seniūnas J. Chodkevičius Skuodui išrūpino Magdeburgo teises. Po to Bartuvos upės dešiniajame krante ėmė kurtis naujoji miesto dalis. Ji globėjo garbei pavadinta Jochanesburgu. Šis vardas neprigijo, miestas ir toliau buvo vadinamas Skuodu.
• XVI a. II p. per Skuodą ėjo didysis Rytprūsių kelias iš Vokietijos į Pabaltijo valstybes.
• Formuojamo miesto centre buvo suplanuota stačiakampė turgaus aikštė, kurios viduryje vėliau pastatyta Rotušė, prekybos pastatai, pakraštyje – jau minėta koplyčia (Mūro kryžius).
• 1614 m. Skuode, 1629 m. Mosėdyje, 1780 m. Lenkimuose prie bažnyčių buvo įsteigtos parapijų mokyklos. Jose buvo mokoma lotynų ir lenkų kalbomis.
• 1614 m. J. K. Chodkevičius Skuode pastatė liuteronų bažnyčią.
• 1621 m., mirus J. Chodkevičiui, Skuodas atiteko Sapiegoms. Šie Skuodą valdė iki 1831 m.
• XVII a. Skuodo ir jo apylinkių žmones stipriai praretino čia siautusios maro epidemijos (mirė apie du trečdaliai miesto gyventojų).
• 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių.
• Skuodiškiai aktyviai dalyvavo 1796, 1831, 1861, 1863 m. sukilimuose.
• Sapiegų valdymo laikotarpiu Skuodas turėjo savo vėliavą.
• Sapiegų laikais Skuode įsikūrė daug žydų. Šiame pasienio mieste, jo apylinkėse žydams buvo leista užsiimti amatais ir prekyba.
• XIX a. – XX a. pr. Skuodas garsėjo turgumis ir mugėmis (vykdavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais). Tomis dienomis į Skuodą suvažiuodavo daug žmonių iš aplinkinių kaimų ir miestelių.
• XIX a. dabartinio rajono teritorijoje pradėtos steigti valdinės mokyklos, kuriose buvo dėstoma rusų kalba.
• 1821 m. mieste pastatyta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia (dabar šis pastatas saugomas valstybės kaip architektūros paminklas).
• 1850 m. liepos 16 d. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius konsekravo 1849–1850 m. pastatytą Skuodo  Švč. Trejybės bažnyčią.
• XIX a. vid. mieste veikė nemažai amatininkų dirbtuvių. Jų pagaminta produkcija buvo vežama parduoti net į Maskvą ir Petrapilį.
• 1863 m. Skuode veikė Muravjovo įkurtas teismas.
• 1769, 1835, 1897 ir 1909, 1940, 1944–1945 m. Skuodui daug žalos padarė čia vykę gaisrai.
• XIX a. vid. Skuode buvo daugiau negu tūkstantis gyventojų.
• 1897 m. Skuode buvo 3 814 gyventojų.
• 1906 m. Skuode B. Orvydas įkūrė privatų knygyną-skaityklą.
• 1911 m. Skuode įsteigta spaustuvė.
• 1913 m. mieste pradėjo veikti pirmasis kino teatras ir pirmoji spaustuvė.
• 1915 m. pro Skuodą vokiečių kaizerinė valdžia nutiesė Bajorų–Priekulės (Latvija) geležinkelio atkarpą.
• 1918 m. lapkričio 7 d. dekano Pranciškaus Žadeikio ir kelių ūkininkų rūpesčiu buvusiame Sapiegų dvare įsteigta Skuodo gimnazija (veikė iki Antrojo pasaulinio karo). 
• Nepriklausomos Lietuvos metais lietuviškos pradžios mokyklos veikė visuose didesniuose rajono kaimuose, Skuode – žydų, latvių, lietuvių, vokiečių pradžios mokyklos.
• Tarpukariu garsėjo Skuodo batų fabrikas „Kontinent“, generolo Plechavičiaus malūnas, turėjęs elektros jėgainę. Tuo laikotarpiu mieste gyveno beveik 4,5 tūkst. žmonių.
• 1918–1940 m. Skuodas buvo valsčiaus centras.
• 1930 m. pradėjo veikti Skuodo ambulatorija.
• 1939 m. lankytojams duris atvėrė Skuodo viešoji biblioteka.
• 1940 m. Skuode buvo 6 tūkst. gyventojų.
• Skuodas stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Didelė miesto dalis buvo sugriauta, dalį pastatų pasiglemžė tuo laikotarpiu čia siautėję gaisrai – miesto centre iš senųjų pastatų liko tik evangelikų liuteronų bažnyčia ir katalikų bažnyčia.
• 1950 m. Skuodas tapo rajono centru.
• 1975 m. darbą pradėjo Skuodo antroji vidurinė mokykla.
• 1993 m. pastatyta nauja 200 vietų ligoninė.
• 2003 m., pažymint Skuodo rajono rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 750-ąsias metines, prie Skuodo rajono savivaldybės administracijos pastato pastatytas paminklas Jonui Chodkevičiui (skulptorius Marius Grušas, architektas Adomas Skiezgilas).
• 2005-ųjų vasarą Skuodo Jaunimo slėnyje surengtas pirmasis Skuodo dekanato, kuriam priklauso aštuonios parapijos, Eucharistinis kongresas.
• Skuodo kraštą išgarsino iškilūs žemaičiai Simonas Daukantas, Jurgis Pabrėža, Adomas Galdikas, kun. Leonardas Andriekus, Vaclovas Intas, Bronius Jonušas, Jonas Švedas ir daugelis kitų.
• 5,68 proc. Skuodo rajono teritorijos įeina į Salantų regioninį parką.
• Dalis rajono teritorijos (Barstyčių seniūnijos dalis) įeina į Žemaitijos nacionalinį parką.
• Rajone veikia Gėsalų valstybinis geomorfologinis draustinis, Laumių valstybinis botaninis-zoologinis draustinis, Margininkų valstybinis-botaninis-zoologinis draustinis, Apuolės valstybinis kraštovaizdžio draustinis, Bartuvos ichtiologinis draustinis.
• Skuodo rajone turistų dėmesio daugiausia sulaukia Vaclovo Into įkurtas unikalių akmenų muziejus Mosėdyje, Barstyčių akmuo (didžiausiais Lietuvoje), Šilalės aukuro akmuo, Šauklių geologinis draustinis, Simono Daukanto gimtinė Kalviuose, Apuolės piliakalnis, Izidoriaus Navidansko parkas, Skuodo muziejus.