Lietuvos–Latvijos paribio miesteliai

Akmenė 

• Akmenės rajonas – rytiniame Žemaitijos pakraštyje, Ventos vidurupio žemumoje. Jo šiaurinis pakraštys 48 km ruože ribojasi su Latvija. Nuo Naujosios Akmenės iki Mažeikių – 50 km, Klaipėdos uosto – 150 km, Rygos – 120 km, Šiaulių – 60 km.
• Per rajoną teka viena didžiausių Žemaitijos upių – Venta, kurios didžiausi intakai čia yra Dabikinė, Vadaksnis, Virvytė. 1950 m. birželio 20 d. įkurtas Akmenės rajonas. 1967 m. administracinis centras iš Akmenės perkeltas į Naujosios Akmenės miestą.
• Rajone yra 3 miestai (Naujoji Akmenė, Akmenė, Venta), Papilės ir Kruopių miesteliai, 167 kaimai.  Veikia 6 seniūnijos – Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškoji, Naujosios Akmenės miesto, Papilės, Ventos.
• Rajone veikia Ventos regioninis parkas ir valstybinis Kamanų rezervatas. 31,6 proc. rajono teritorijos užima miškai, 6,5 proc. – durpynai. Rajonas garsėja kalkakmenio atsargomis.
• 1229 m. Livonijos kronikoje aprašytas Livonijos magistro žygis į Alsių kraštą. Anot istorikų, Alsių vietovė buvo netoli Klykolių, t. y. Akmenės krašte.
• 1253 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Papilė ir netoliese jos buvęs Dusų kaimas.
• 1359 m. prie Papilės vyko kalavijuočių mūšis su žemaičių kariuomene, kuriame kalavijuočiai patyrė didelių nuostolių.
• 1511 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms priklausęs Akmenės dvaras.
• 1531 m. karalius Žygimantas Senasis davė leidimą statyti Akmenės miestelį ir jame rengti turgus.
• 1561 m. Akmenėje jau buvo 3 gatvės, 82 sklypai sodyboms.
• 1596 m. karalienė Ona leido Akmenėje statyti bažnyčią ir nurodė prie jos įsteigti mokyklą.
• Švedų kariuomenė Akmenės kraštą stipriai nusiaubė 1625–1626,  1656–1659, 1705 m. Po švedų antplūdžio krašte siautėjo maras, sunaikinęs didelę dalį gyventojų.
• XVII a. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Karpėnų kaime (dabar Naujosios Akmenės miesto teritorija) buvęs Akmenės dvaras.
• 1863 m. kovo mėnesį Šiaulių apskrities sukilėlių vadas Jonas Stanevičius Biliūniškių kaimo miškuose ėmė telkti ginkluotų vyrų būrius. Jie  kovojo Akmenės, Klykolių, Suginčių apylinkėse. 1863 m. birželio 22 d. netoli Papilės esančiame Draginių miške B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilėliai nugalėjo su jais kovojusius Rusijos kariuomenės būrius.
• 1871 m. per rajoną nutiestas Šiaulių–Mažeikių geležinkelis (jo atšaka eina į Naująją Akmenę).
• Pirmojo pasaulinio karo metais į Rusiją pasitraukė didelis būrys Akmenės krašto gyventojų.  Kaizerinės Vokietijos okupuotame krašte buvo įsteigta Dabikinės apskritis.
• Akmenės kraštas iš nacių okupacijos buvo išvaduotas 1944 m. rugpjūčio 7 d., tačiau mūšiai jo apylinkėse vyko dar 2 mėnesius. Jų metu stipriai buvo apgriauti Kruopiai, Papilė, prie sienos su Latvija buvęs valsčiaus centras Vegeriai.
• Po Antrojo pasaulinio karo į Sibirą buvo ištremta apie 1 000  Akmenės rajono gyventojų. Didelė dalis jų ten ir mirė.
• 1945 m. liepos 27 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą Karpėnų kaime, kurio apylinkėse prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos geologai buvo suradę didžiules klinčių atsargas, pastatyti cemento gamyklą.
• 1947 m. pradėti Akmenės cemento gamyklos statybos parengiamieji darbai.
• 1948 m. Karpėnuose pradėta statyti cemento gamykla, o prie jos – gyvenvietė.
• 1952 m. sausio 31 d. Karpėnų darbininkų gyvenvietė pavadinta miesto tipo gyvenviete Naująja Akmene, jai suteiktos miesto teisės.
• 1952 m. rugsėjo 21 d. pradėjo veikti pirmoji cemento gamybos technologinė linija.
• 1965 m. į Naująją Akmenę buvo perkeltas atkurto Akmenės rajono centras, jis paskelbtas miestu, sparčiai ėmė augti naujieji gyvenamųjų namų mikrorajonai.
• 1998 m. balandžio 9 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Naujosios Akmenės miesto herbo etaloną (dailininkas A. Každailis).
• 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 59  Akmenės rajono taryba patvirtino Akmenės rajono savivaldybės herbą ir vėliavą. 
• Nuo 1999 m. asmenims, itin nusipelniusiems Akmenės kraštui, Akmenės rajono tarybos sprendimu suteikiami Akmenės rajono Garbės piliečio vardai. Jie jau yra suteikti ilgamečiam cemento gamyklos „Akmenės cementas“ vadovui Leopoldui Petravičiui (jo vardu pavadinta ir centrinė Naujosios Akmenės miesto aikštė), Naujosios Akmenės miesto aplinkos gražintojui Antanui Čiapui, Vokietijoje gyvenančiam kraštiečiui Stasiui Čirpui už pagalbą rajono žmonėms, pasaulio dviračių sporto čempionei Editai Pučinskaitei, ilgametei moksleivių šokių kolektyvų vadovei Aldonai Pakeltienei, Naujosios Akmenės „Carito“ organizacijos veiklos vykdytojai Aldonai Uščinienei, Akmenės rajono savivaldybės Kultūros centro darbuotojui, ilgamečiam muzikos kolektyvų vadovui Jonui Gintauskui, grupei užsieno šalių gyventojų.
• Ant Papilės piliakalnio esančiose kapinėse palaidotas Kalvių kaime (Lenkimų sen., Skuodo r.) gimęs rašytojas, istorikas Simonas Daukantas. 1909 m. Papilėje gimė tarpukario Lietuvos ir išeivijos literatūros tyrinėtojas V. Maciūnas. Papilėje yra gimęs žodynų sudarinėtojas, lietuvių ir žydų kalbų sąsajų tyrinėtojas Ch. Lemchenas (1904–2001). Iš Krioklių kaimo (Papilės sen.) kilęs  folkloro tyrinėtojas A. Mockus (1918–1995), iš Klykolių kaimo – grafikas T. Kulakauskas (1907–1977), iš Papilės – grafikas A. Švažas, iš Akmenės – skulptorius V. Norkevičius, iš Žardelių kaimo (Papilės sen.) – tapytojas, grafikas, skulptorius V. Vanagas. Akmenės kraštą garsina ir iš šių vietų kilę muzikai A. Motuzas, S. Juškus, R. Makarevičius ir kt. Tarp iškiliausių rajono žmonių – ir netoli Akmenės geležinkelio stoties (Dabikinės) gimęs teatro ir kino aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas J. Miltinis (1907–1994), operos ir operetės solistai J. Antanavičius, J. Malikonis, teatro ir kino aktorė R. Arbačiauskaitė, iš Kruopių kilęs Vilniaus dramos teatro aktorius J. Lalas, iš Papilės – tarpukario Lietuvos ir išeivijos mėgėjų teatrų kūrėjas, aktorius J. Jagėla, iš Akmenės – ilgametė Lietuvos televizijos programų kūrėja režisierė D. Runkauskytė. Medemrodėje gimė JAV kompanijos „Pan American“ lakūnas, 1939 m. įgulos, atlikusios pirmąjį transatlantinį komercinį reisą Niujorkas–Europa, narys A. Kalakauskis.
• Iš Papilės kilęs J. Janušauskas buvo JAV karo lakūnas. Šaltiškių kaime gimė lakūnas V. Tomkevičius (1901–1974), Klaišių kaime – karo lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas E. Mažeikis.
• Garsus ir iš Papilės kilęs radijo inžinierius P. A. Ruzgys (1936–2002), konstravęs pirmąsias lietuviškas magnetolas ir televizorius. Iš  Purvių kaimo (Ventos sen.) kilęs A. Stelinis daug kuo prisidėjo gaminant pirmuosius televizijos centrų siųstuvus, montuojant relines linijas jų signalams.
• Akmenės seniūnijos Gulbinų kaime yra gimę iškilūs medikai broliai profesoriai, habilituoti daktarai Telesforas, Jonas ir Juozas Šiurkai, Kivylių kaime (Naujosios Akmenės sen.) – garsus medikas P. Grybauskas, Kruopių kaime – gastroenterologas profesorius A. Irnius, sporto medicinos specialistas J. Skirius. Tarp žymiausių Lietuvos medikų yra ir iš Akmenės kilusių. Tai V. Basys, A. Liubšys, V. Mačiulis ir daugelis kitų.